Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įtaria, kad V.Matuzas galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymo projektus. Pastarasis įstatymo projektas sukėlė daugiausiai diskusijų, nes juo pasiūlyta atidėti visišką alkoholio reklamos draudimą.
Įtariama, kad už projektus mokėjo 25 paras už grotų praleidęs lobistas Andrius Romanovskis.
Kaip šią savaitę, remdamasis šaltiniais, skelbė Delfi.lt, 55 tūkst. Lt dydžio kyšis V.Matuzui per kelis kartus esą buvo duotas ne tiesiogiai, o kaip parama parlamentaro kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui. STT įtaria, kad dalis pinigų – apie 33 tūkst. Lt – buvo išgryninta ir atiduota V.Matuzui. Dėl šios istorijos nemalonumai gresia ne tik A.Romanovskiui bei V.Matuzui, bet ir vienos asociacijos prezidentui bei privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovui. A.Romanovskis viešai stebėjosi, kodėl pareigūnai labdarą laiko kyšiu.
Beje, pats V.Matuzas neskelbia turįs labdaros ir paramos fondą, apie jį taip pat nėra jokios viešos informacijos.
A.Matulas vienas, nuomonės – dvi
Įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo pasiūlyta atsisakyti visiško alkoholio reklamos draudimo, V.Matuzas užregistravo pernai gegužę. Pagal anksčiau priimtus teisės aktus toks draudimas turėjo įsigalioti 2012 metų sausio 1-ąją.
V.Matuzo projektą parašais parėmė dar 13 Seimo narių: konservatoriai Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, Petras Luomanas, Kęstutis Masiulis, Saulius Pečeliūnas, Vaidotas Bacevičius, tuomet TS-LKD frakcijoje dar dirbęs Saulius Stoma, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Erikas Tamašauskas, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Artūras Melianas, socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
V.Matuzas tuomet aiškino, jog visiškas draudimas sustiprins rusiškų televizijos kanalų pozicijas Lietuvoje, nes jiems negalios. Be to, Seimo narys įžvelgė pavojų, kad ieškodamas palankesnių sąlygų, iš Lietuvos gali išsikelti bet kuris transliuotojas.
Po to, kai V.Matuzo pataisos buvo užregistruotos, apie jų naudą viešai ėmė kalbėti ir kiti politikai. „Būčiau lankstesnių sprendimų būdų šalininkė ir manau, kad visiškas uždraudimas gerų rezultatų, kokių tikėtasi, nedavė“, – praėjusių metų gegužės pabaigoje sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Praėjus keliems mėnesiams griežtą toną pakeitė ir nuožmiausias Seimo kovotojas prieš alkoholio vartojimą konservatorius Antanas Matulas. Pernai rugsėjį politikas jau aiškino, kad visiškas reklamos uždraudimas – per ankstyvas, todėl jį reikia atidėti.
Tačiau iškart po šių pataisų priėmimo Seime A.Matulas staiga atvirto į visiems įprastą alkoholio paplitimo priešininką. „Padarėme didžiulę klaidą, mes galime ją ištaisyti po pietų svarstydami pagrindinį įstatymo projektą. Vienas parlamentas, ilgai dirbdamas, priima tautai svarbius sprendimus, o mes, pasižiūrėdami į balkone sėdinčius lobistus, balsuojame taip, kaip jie reikalauja. Man tikrai yra šiek tiek gėda, kolegos. Pataisykime šią klaidą po pietų“, – Seimui nubalsavus už reklamos draudimo atidėjimą aiškino jis.
Bando valytis dėmę
Pataisos buvo priimtos 59 parlamentarams balsavus „už“, 37 „prieš“ ir 13 susilaikius. Gausiausiai jas palaikė socialdemokratai – „už“ balsavo 13 šios partijos atstovų Seime. Jas taip pat palaikė 10 liberalcentristų, po 9 Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų narius ir po 6 „darbiečius“ bei „krikščionis“. Prieš pataisas balsavo 26 konservatoriai, 8 jų atstovai susilaikė, 5 balsavo už. Tai – V.Matuzas, S.Pečeliūnas, J.Razma, Julius Dautartas ir Kęstutis Masiulis.
Pakeitus įstatymą liko galioti ankstesnė tvarka: televizijoje ir radijuje alkoholio reklama draudžiama nuo 6 iki 23 valandos, negalima alkoholio reklamuoti pirmuosiuose periodinių leidinių puslapiuose, o stenduose leidžiama reklamuoti tik alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyną ir sidrą.
Netrukus po priėmimo pataisas pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, Lietuvoje galiojantys apribojimai alkoholio reklamai yra pakankami ir atitinka ES praktiką.
Su V.Matuzu „15min“ susisiekti nepavyko. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma „15min“ teigė su V.Matuzu nekalbėjęs apie jam reiškiamus įtarimus neskaidriai rengus įstatymų pakeitimus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos buvo priimtos ne konservatorių balsais.
„Keistai viskas atrodo, nes kalčiausiais daromi mūsų frakcijos atstovai, nors didžioji dalis frakcijos nubalsavo prieš, – sakė jis. – Frakcijoje nuomonės dėl to buvo skirtingos, aš neįsivaizduoju, kad tai galėjo turėti kokią nors įtaką. Tačiau prieš rinkimus ši tema yra eskaluojama, mūsų oponentams tai palanku. Nors kitos partijos balsavo vieningai už ir jos žymiai labiau prisidėjo, kad toks projektas būtų priimtas.“
Įtarimus vadina absurdu
Dar vienas STT agentams užkliuvęs V.Matuzo įregistruotas dokumentas – Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis jis pasiūlė cigarečių kainą nurodyti ne ant banderolių, o tiesiai ant pakuočių.
Konservatorius aiškino, kad dabartinė tvarka didina banderolės savikainą, o jos atsisakius sumažės tabako gamintojų kaštai. Biudžeto ir finansų komitetas pataisą palaimino bendru sutarimu, ji be diskusijų Seime buvo priimta pernai gruodį. Rūkalų gamintojai kainą ant pakuotės galės nurodyti nuo šių metų kovo.
Teikdamas pataisas V.Matuzas nurodė, kad pirminis šio projekto siūlytojas yra asociacija „Investor’s Forum“. Jos narėmis yra daugybė bendrovių, tarp jų – tabako gamintoja „Philip Morris Baltic“.
Į „15min“ klausimą, kaip vertina STT įtarimus, jog šis įstatymas gali būti nupirktas, „Investor`s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė atsakė juoku.
„Jūs ką? Net nežinau, kaip vertinti. Kad (už pataisą, – aut.) kyšį gavo, tai yra nesąmonė. Pirmiausia reikia pažiūrėti į įstatymo esmę. Jis mažina biurokratinę naštą ir administracinius kaštus. Įžiūrėti ten nieko neįmanoma. Įstatymu niekam nėra pakenkta, tiesiog tai yra patogiau žmonėms, kurie gamina tabaką. Tai yra iš piršto laužti dalykai. Jeigu jau ieškoti, tai ne čia reikia ieškoti“, – sakė ji.
Tarp iniciatorių – A.Romanovskis
Dar viena pataisa, sukėlusi STT agentams įtarimą, – 2010 metų gegužę užregistruotas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimas. Jis sulaukė Biudžeto ir finansų komiteto, o vėliau ir Seimo pritarimo.
Pakeitimais nustatyta, kad pinigų plovimo prevencijos priemones privalo taikyti tik gyvybės draudimo šakos draudimo įmonės. Pakeitimus V.Matuzas grindė tuo, kad galiojusi tvarka labai apsunkino gyvenimą ne draudimo sektoriuje veikiantiems subjektams, nes jie turėjo nuolat taikyti prevencijos priemones, o tai kainuoja.
Konservatorius nurodė, kad šį įstatymo projektą inicijavo Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija, Nacionalinė draudimo brokerių įmonių asociacija, Lietuvos draudikų asociacija, vadovaujama A.Romanovskio. Paaiškėjus, kad jis turi didelių problemų su teisėsauga, A.Romanovskio įgaliojimai asociacijoje buvo suspenduoti.
Ką daryti su priimtais įstatymais?
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas:
„Seimo statute nėra nurodyta, ką reikėtų daryti, jei paaiškėtų, kad už priimtus projektus buvo mokėtas kyšis. Norint Seime pradėti aiškintis, kaip ten buvo, reikia gauti medžiagą iš prokurorų ir pažiūrėti, ar tikrai buvo papirkimai. Turi būti faktai, kad lobistai dirbo ne taip, kaip numato Lobistinės veiklos įstatymas. Jeigu paaiškėtų, kad taip ir buvo, reiktų reaguoti: EPK turėtų svarstyti ir pateikti savo išvadą Seimui. Dar tokio dalyko, koks iškilo, neturėjome, todėl nėra susiformavusios praktikos, ką tokiu atveju reikėtų daryti.“
A.Kubiliui trūksta informacijos
TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius: „Turiu pasakyti, kad nesu detaliau informuotas. Be abejo, situacija nėra labai gera ir tai kelia susirūpinimą. Kita vertus, norėtume sulaukti oficialios informacijos ir tokiu atveju apsispręsti, kaip toliau turėtume elgtis. Bet kuriuo atveju tikrai manyčiau, kad neturėtų būti painiojama teisinėje kalboje tokios sąvokos kaip kyšiai ar parama labdaros fondams ir tuos dalykus turime labai aiškiai atskirti, matyt, ir įstatymuose, kad ir ateity tokių problemų galima būtų išvengti.“
