Prieš kelias savaites Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad Lietuva planuoja už 300 mln. eurų pirkti 6 amerikietiškus sraigtasparnius „Black Hawk“.
Jie pakeis dabar Lietuvos kariuomenės naudojamus rusiškus sraigtasparnius Mi-8.
Apie šį kariuomenės pirkimą kalbėjome su Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriumi Sigitu Dzekunsku.
– Ar buvo kalbamasi su kitais tiekėjais?
– Taip. Šių metų pradžioje buvo išsiųstos užklausos Europos ir JAV įmonėms, kurios gamina mūsų reikalavimus atitinkančius sraigtasparnius, taip pat kreipėmės į JAV vyriausybę. Jų klausėme dėl sąlygų, kainų, techninės dokumentacijos.
Prieš kurį laiką visą gautą informaciją mes apibendrinome, įvertinome ir buvo priimtas galutinis sprendimas vykdyti įsigijimą iš JAV vyriausybės, perkant sraigtasparnius UH-60 „Black Hawk“.
– Į kokius dar tiekėjus kreipėtės?
– Iš Europos gamintojų kreipėmės į prancūzų „Airbus“ ir italų „Leonardo“. Taip pat gavome pasiūlymą iš JAV ir Kanados bendrovės „Textron“.
Be to, mes gavome informacijos ir iš tų pačių sraigtasparnių „Black Hawk“ gamintojų „Lockheed Martin-Sikorsky“.
– Pagal kokius kriterijus išsirinkote būtent „Black Hawk“?
– Iš tikrųjų buvo daug tų kriterijų. Galima pasakyti, kad „Black Hawk“ sraigtasparnis atitiko visus Lietuvos kariuomenės keliamus operacinius reikalavimus.
Pavyzdžiui, pasirinkimas buvo vertinamas pagal suderinamumą su mūsų regioniniais partneriais, kaimyninėmis šalimis. Mums tai labai aktualu dėl bendradarbiavimo, bendrų pratybų ir operacijų.
– Kurias kaimynines šalis turit omeny?
– Švedus, lenkus, latvius. Švedai turi „Black Hawk“ sraigtasparnius, lenkai ir latviai dar tik perka.
Žinoma, ir amerikiečiai, su kuriais mes dirbame didele apimtimi, turi „Black Hawk“. Yra didžiulis privalumas, kai naudojamės ta pačia įranga.
– Kokie dar kriterijai buvo vertinami?
– Kaip ir minėjau, įvairūs kriterijai. Buvo vertinamas sraigtasparnio universalumas, jo tinkamumas vykdyti visas Lietuvos kariuomenei keliamas užduotis. Vertinome ir sraigtasparnio gynybos priemonės, kurios pritaikytos konkrečiam moduliui. Tarp kriterijų buvo tolimesnis logistinis aptarnavimas, finansinės galimybės.
Surinkus visą informaciją ir viską įvertinus buvo priimtas sprendimas įsigyti sraigtasparnius „Black Hawk“, perkant juos iš JAV vyriausybės.
– O kodėl buvo nuspręsta pirkti ne iš paties gamintojo, bet iš vyriausybės?
– Pirkdami iš JAV vyriausybės mes gauname visą paketą: projekto valdymą, kokybės užtikrinimą, tiesioginį dalyvavimą vykdant sraigtasparnių gamybą.
– Ar tai reiškia, kad per gamybos procesą Lietuva galės paprašyti kokių nors specifinių dalykų?
– Tas irgi taip, bet dabar kalbu apie kitką. Pirkdami iš JAV vyriausybės mes gauname kokybės, kainos ir audito užtikrinimą derantis su gamintojais ir prižiūrint gamybos eigą. JAV vyriausybės specialistai nuolat tiesiogiai dalyvaus gamybos procese ir mes gausime produktą, kuris bus maksimaliai geriausias.
Tai čia vienas aspektas. Kitas aspektas yra tai, ką minėjot jūs. Tam tikros specifinės įrangos, kurią naudoja JAV kariuomenė, – pavyzdžiui, „savas-svetimas“ atpažinimo sistemos elementai, duomenų bibliotekos, – gali būti perkamos tik iš JAV vyriausybės. Mes negalėtume to įsigyti tiesiogiai iš bendrovės.
Dar yra labai svarbus aspektas, kad mes automatiškai gauname ir tam tikros programinės įrangos atnaujinimus, todėl mums nebereikia sukti galvos.
Ir, galiausiai, kadangi „Black Hawk“ yra JAV kariuomenės sertifikuotas sraigtasparnis, tai leidžia mums pratybų ir operacijų metu sąveikauti, keistis pilotais ir atlikti kitus bendrus veiksmus.
– Ar viena iš dedamųjų buvo geopolitika? Turiu omeny, kad JAV yra stiprus mūsų sąjungininkas ir mums tarsi apsimoka turėti su jais finansinių ryšių.
– Mes labiau vertinome produktą iš techninės-operacinės pusės, tai nesakyčiau, kad tai buvo vienas iš kriterijų. Bet turbūt galima sakyt, kad tai yra tam tikras signalas mūsų strateginei partnerei. Juolab kad pastaruoju metu tokių didelių finansinių projektų su JAV nevykdėme.
Kalbant apie strateginį bendradarbiavimą, tai verta paminėti, kad mes esame gavę laišką iš savo sąjungininkų JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos. Laiške rašoma, kad jie stengsis užtikrinti visokeriopą pagalbą rengiant lakūnus ir techninį personalą. Tai yra svarbu, nes gerokai palengvins tolimesnį projekto vykdymą – tiek finansiškai, tiek techniškai.
– Ar Lietuvos įmonės galės dalyvauti projekte?
– Kalbėdami su gamintojais visuomet akcentuojame, kad tikimės ir Lietuvos pramonės įtraukimo kokia nors forma. Tą sakėme ir gamintojams „Lockheed Martin-Sikorsky“.
Kitas svarbus dalykas, kad „Lockheed Martin-Sikorsky“ turi gamyklą Lenkijoje. Tiesą sakant, mes kol kas nežinome, ar mūsų sraigtasparniai bus gaminami Lenkijoje, bet ateityje tai bus didžiulis privalumas, kalbant apie sraigtasparnių aptarnavimą ir priežiūrą.
– Anksčiau buvo kalbėta, kad JAV vyriausybė gali finansiškai paremti šį projektą.
– Taip, JAV vyriausybė rimtai svarsto prisidėti. Tai mums būtų labai rimta parama, kuri sumažintų Lietuvos nacionalinio biudžeto finansinę naštą.
Tokios paramos mes negalėtume gauti pirkdami tiesiai iš gamintojo.
– O kaip JAV galėtų prisidėti? Koks tai mechanizmas?
– Fondų, į kuriuos mes galėtume pretenduoti, yra ne vienas. Šiuo atveju mums galėtų būti svarbus JAV įkurtas fondas šalims partnerėms, kurios atsisako senos rusiškos technikos. Čia būtų daug šansų mums pretenduoti į paramą.
Neatmetame, kad ir kiti fondai prisidėtų, bet konkrečiai dabar negaliu pasakyti.
– Kalbant apie pirkimo kainą. Turbūt tai primityvokas palyginimas, bet internete radau, kad Lenkija už 4 sraigtasparnius „Black Hawk“ mokės 160 mln. eurų, o mes – už 6 mokėsime 300 mln. eurų. Gal galite paaiškinti, kas sudarys pirkinio kainą?
– Iš tikrųjų tikslios kainos dabar negalime pasakyti. Mes sužinosime kainą, kai prasidės derybos.
Tie 300 mln. eurų atsirado atlikus rinkos analizę ir įvertinus kitų šalių patirtis. Tačiau tikra kaina paaiškės, kai mes per derybas tiksliai suformuluosime amerikiečiams savo technines sąlygas ir reikalavimus.
Galbūt reiktų paaiškinti, kad ta galima suma, – 300 mln. eurų, – yra paskaičiuoti su visais mokesčiais. Pavyzdžiui, vien PVM sudaro 21 procentą. Tai nemaža suma, ir tie pinigai liks Lietuvoje.
Jeigu skaičiuotume be mokesčių, tai sumos būtų kitos. Kiek man žinoma, latviai už 4 sraigtasparnius sumokės 170 mln. eurų be mokesčių, kiti – taip pat panašiai.
Tai tikrai nėra jokios rizikos, kad mes permokėsime. Mūsų partneris JAV vyriausybė per derybas užtikrins kainų auditą ir patį geriausią variantą. Ir, kaip jau minėjau, yra galimybė gauti paramą iš JAV fondų.
– Ar gerai suprantu: kadangi šitas pirkimas yra susijęs su gynybos sritimi, tai jis bus vykdomas kaip išimtis, nesilaikant įprastų viešųjų pirkimų taisyklių?
– Taip, tai yra išimtis įstatyme, susijusi su viešaisiais pirkimais gynybos ir saugumo srityje.
– Jei gerai pamenu, tai panašiai buvo daroma perkant pėstininkų kovos mašinas „Boxer“?
– Panašiai. Ten taip pat buvo taikoma išimtis, bet dabar bus taikomas kitas Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo straipsnis. Tai yra niuansai.
Matot, todėl ta mūsų išankstinė rinkos analizė buvo labai svarbi. Ji parodė, kas yra geriausias, optimaliausias produktas, atitinkantis Lietuvos kariuomenės poreikius. Mes supratome, kad galime skelbti įprastą viešojo pirkimo konkursą, bet tada JAV vyriausybė jame nedalyvautų ir mes negautume to produkto, kuris geriausiai atitinka mūsų poreikius.
– Kokioms užduotims sraigtasparniai bus naudojami?
– Jie bus naudojami toms pačioms užduotims, kurias dabar atlieka senieji rusiški sraigtasparniai Mi-8: paieška, gelbėjimas, organų transportavimas, kitos taikos meto užduotys. Kartu ir parama Lietuvos kariuomenei įvairiais aspektais, parama NATO oro policijos misijai.
Aišku, ateityje juos galima naudoti ir papildomoms funkcijoms, jei atsiras toks poreikis. Tarkime, „Black Hawk“ sudaro galimybę pritaikyti ginkluotę.
– Kiek išaugintų kainą, jeigu sraigtasparnius pirktume su ginkluote?
– To nevertinom, todėl man dabar sunku pasakyti. Mūsų biudžetas yra ribotas, be to, nėra tokio poreikio.
– Kada galėtų prasidėti derybos dėl sraigtasparnių?
– Mes tikimės, kad derybos prasidės jau dabar.
Mūsų tikslas, kad sutartis būtų pasirašyta iki kitų metų pabaigos. Tokiu atveju, pirmieji sraigtasparniai atvyktų 2024 metais.
Atsižvelgiant į mūsų dabar turimų Mi-8 resursą ir komplikuotą situaciją su jų aptarnavimu (Mi-8 gamintojas yra Lietuvai priešiška Rusija, – 15min), mums reikia pirkimą atlikti per numatytus terminus.
– Paprastai tariant, naujus sraigtasparnius norite turėti iki to laiko, kai senieji jau bus nebenaudojami?
– Taip. Mes norėtume naujus sraigtasparnius turėti 2024–2025 metais.
