Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, nuo 2024 metų įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai, didės paslaugų, pagalbos ir informacijos prieinamumas žmonėms su negalia, taip pat ir su klausos negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.
„Daug dėmesio skiriame sprendimams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais. Vienas iš svarbių žmonių su negalią socialinės įtraukties aspektų yra informacijos prieinamumas. Sunkumai gaunant informaciją riboja žmonių su negalia būtiniausių poreikių patenkinimą, jų įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
-
D.Vaitiekūnas tiesia tiltus tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų: planuose – naujos dainos
-
Triukšmas dėl didelių pinigų: į viešą kovą leidosi paralimpiečiai ir kurtieji
-
Mažėja žmonių su negalia, gyvenančių dideliuose globos namuose, daugėja paslaugų, keičiasi visuomenės nuostatos
-
Pristatyta pirmoji Barbė, vaizduojanti Dauno sindromą turinčią merginą: kovojama su negalios stigma
„Vykdoma reforma suteiks teisę žmonėms su negalia, taip pat ir su klausos negalia, gauti informaciją pasirinktais ir jiems prieinamais bendravimo būdais. Tai padidins jų savarankiškumą, palengvins kasdienybę. Gauti informaciją žmogui suprantama kalba – prigimtinė žmogaus teisė“, – teigė ji.
Anot ministerijos, nuo ateinančių metų pradžios, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos žmogui, turinčiam negalią, informaciją turės pateikti jam priimtinu ir suprantamu būdu, pavyzdžiui, lietuvių gestų kalba, skirta žmonėms su klausos negalia, lengvai suprantama kalba, skirta žmonėms su psichosocialine arba intelekto negalia, Brailio raštu, kitomis alternatyviomis formomis.
Informaciją pateikiant suprantamais būdais, informacinę aplinką pritaikius intelekto, regos, klausos negalią turintiems žmonėms, atsiras galimybė visą reikiamą informaciją gauti laiku ir suprantamai.
Pasak SADM, tikimasi, kad, pradėjus įgyvendinti suplanuotas naujoves, socialinės įtraukties priemonėmis per artimiausius aštuonerius metus pradės naudotis apie 42 proc. žmonių su negalia.
Anot ministerijos, gegužės 4-ąją minima lietuvių gestų kalbos pripažinimo diena. Šiais metais sukanka 28 metai nuo tada, kai Lietuvoje gestų kalba buvo pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, tačiau daugelis girdinčiųjų apie šią kalbą ir kurčiuosius vis dar žino labai mažai.
1995 metais gestų kalbą Lietuvoje Vyriausybei pripažinus kurčiųjų gimtąja kalba, kurtieji vaikai oficialiai buvo pripažinti dvikalbiais, ugdymo procese abi kalbos įgijo lygų statusą. Lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba yra lygiavertės kalbos.
