Pirmadienį Seime opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje viešėjęs inspekcijos vadovas A.Valotka tikino, kad galiojanti egzaminų laikymo tvarka – 2003 metais priimtas Vyriausybės nutarimas – neatitinka realijų.
„Mes imsimės iniciatyvos peržiūrėti šį Vyriausybės nutarimą“, – žadėjo A.Valotka ir pridūrė, jog lietuvių kalbos egzaminą turi laikyti ne tik bibliotekininkai. Tai esą aktualu visiems, kurie, pavyzdžiui, atvyko iš užsienio ir dirba su klientais.
„Mūsų pasitvirtinta metodika yra privaloma, skaičiuoja rizikos balus pagal organizacijų dydį, pagal organizacijų, įstaigų pobūdį ir bibliotekos patenka į mažiausią rizikos zoną, jeigu nėra kokio skundo ar per metus nėra kokių nors tikrinimų su blogais rezultatais. Ir tai taikoma visam sektoriui“, – paaiškino A.Valotka.
Pastaruoju metu, A.Valotkos teigimu, kvietimų išsilaikyti egzaminą sulaukė ne tik bibliotekininkai, bet ir mokyklų mokytojai, administracijos darbuotojai.
„Jie egzaminą laikys be jokių kaprizinimųsi. Jie nemato problemos ir nesijaučia įžeisti“, – sakė jis.
„Beje, nors keistai skamba, bet net ir mokyklos rūbininkas turi būti bent žemiausios kategorijos, nes jis su vaikais bendrauja, kalba lietuviškai“, – pridūrė inspekcijos vadovas.
Valstybinė kalbos inspekcija, pasak A.Valotkos, siūlys, jog egzamino nebereikėtų laikyti baigusiems lenkiškas ar rusiškas mokyklas.
„Manau, kad turėtume svarstyti, ar tikrai mes turime įtraukti į šį sąrašą asmenis, kurie baigė lenkiškas ir rusiškas mokyklas iki 1991 metų, nes jau praėjo 30 metų“, – kalbėjo vadovas.
Reikalavimo išsilaikyti egzaminą sulaukę aštuoni Vilniaus bibliotekos darbuotojai, pasak bibliotekų atstovės Rimos Gražienės, to nedarys.
„Jie neis laikyti todėl, kad jie puikiai kalba lietuviškai, – teigė ji. – Jie nedirbtų bibliotekoj, jei nemokėtų lietuvių kalbos.“
Jie nedirbtų bibliotekoj, jei nemokėtų lietuvių kalbos.
R.Gražienė tikino, jog egzaminų laikymo tvarka yra pasenusi.
„Jeigu nutarimas pasenęs, kodėl jo nesvarstom, kodėl jo nekeičiam?“ – klausė bibliotekų atstovė.
Siūlymas, kad egzamino nereikėtų laikyti baigusiems lenkiškas ir rusiškas mokyklas, bibliotekininkus, pasak R.Gražienės, tenkintų.
„Mus tenkina, džiugina, kad buvo susidomėta šituo klausimu, nes bibliotekose dirba puikiai išsilavinę žmonės, moka ne vieną kalbą“, – komentavo ji.
Reaguodamas į ankstesnį pareiškimą, jog bibliotekininkai egzamino nelaikys, A.Valotka teigė domėjęsis, ar procesas galėtų būti pristabdytas, kol bus pakeistas Vyriausybės nutarimas. Bet tai, pasirodo, būtų neteisėta.
Inspekcija, anot vadovo, ir toliau vykdys suplanuotus įstaigų tikrinimus ir reaguos į skundus dėl valstybinės kalbos nevartojimo.
