„Noriu atkreipti dėmesį į trečią nutarimo punktą (1991 metų Aukščiausios Tarybos nutarimas – red.), kuriame sakoma, kad jei asmuo buvo užsienio valstybės pilietis, tapęs Lietuvos Respublikos piliečiu, jis gali turėti pavardę, perrašytą į Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentus. Vadinasi, tie asmenys, kurie tampa Lietuvos Respublikos piliečiais ar atgauna pilietybę, turi teisę perrašyti tą pavardę lotyniškais rašmenimis, kokia buvo. Tokia buvo pirminė komisijos nuostata, kuri nėra pasikeitusi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ penktadienį sakė D.Vaišnienė. Paklausus, ar tai reiškia, kad pasuose gali būti nelietuviškų raidžių, ji atsakė „taip“.
Visa komisija turės priimti sprendimą, ar tai yra visiškai nevaržomas procesas, kaip bus tie rašmenys vartojami, ar jie bus laisvai vardyne, ar galės žmogus rašyti savo vardą ir pavardę su dviguba v, – kalbėjo D.Vaišnienė.
Ji taip pat pridūrė, kad po 1999 metų KT nutarimo ir jo išaiškinimo 2009 metais, taikoma tokia bendra tvarka, kad lietuviškuose pasuose rašoma tik lietuviškais rašmenimis. „Komisija paliko tą galimybę, bet po KT sprendimo tokios galimybės taikyta nebuvo. Jeigu bus politinė valia priimti tokį sprendimą (rašymą nelietuviškais rašmenimis pasuose – red.), mes, žinoma, tą labai stebėsime. Visa komisija turės priimti sprendimą, ar tai yra visiškai nevaržomas procesas, kaip bus tie rašmenys vartojami, ar jie bus laisvai vardyne, ar galės žmogus rašyti savo vardą ir pavardę su dviguba v“, – kalbėjo D.Vaišnienė.
Ketvirtadienį KT taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Jame įtvirtinta, kad nelietuviški vardai ir pavardės lietuviškuose pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Po šio KT nutarimo Vyriausybė vėl ketina prašyti VLKK išvados.
