Pasak jos, nėra konkrečios formulės, nustatančios, kuris naujadaras prigis, kuris ne – tai lemia daugelio veiksnių visuma. „Svarbiausia – kad jį priimtų žmonės, jiems jis patiktų, būtų pagaulus. Kalbininkams svarbu, kad jis būtų ir taisyklingai sudarytas. Žinoma, pasitaiko ir išimčių – būna gražus žodis, bet daromas nelabai pagal lietuvių kalbos taisykles, bet jis toks reikalingas ir būna, kad įsitvirtina.“
R.Miliūnaitė pabrėžia, kad pirmiausia nereikėtų sakyti, kad tas duomenynas – jau oficiali kalbos dalis. Jame kaupiami tokie žodžiai, kurie apskritai funkcionuoja mūsų vartosenoje. Vieni jų gali patekti į žodynus, kiti – būti tik vienadieniais, tam tikrais žaisliukais. Tačiau, pasak jos, kiekvienas iš mūsų tuos žodžius gali kurti.
„Asmenukė“ – žodis, prieš kelias dienas pagautas jos kolegės. Tai yra autoportretinė išmaniuoju telefonu padaryta nuotrauka, kuri platinama socialiniuose tinkluose
„Asmenukė“
R. Miliūnaitė pasakoja, kad „asmenukė“ – žodis, prieš kelias dienas pagautas jos kolegės. Tai yra autoportretinė išmaniuoju telefonu padaryta nuotrauka, kuri platinama socialiniuose tinkluose.
„Tas žodis pas mus pirmiausia atėjo kaip svetimybė iš anglų kalbos „selfis“. Beje, tas „selfis“ pernai „Oxfordo“ žodyno buvo paskelbtas metų žodžiu. Mes po kiek laiko turime ir lietuvišką žodį toms nuotraukoms pavadinti. Tas naujadaras gal bus visai neilgas – tiek, kiek truks šita mada, bet duomenyne jau jis bus užfiksuotas kaip tam tikro laikotarpio faktas“, – pasakoja duomenyno šeimininkė.
R. Miliūnaitė išskyrė savo mėgstamiausius naujadarus: „delninukė“ – maža, į delną telpanti moteriška rankinė, „mautas“ – užmaunamas, be galų šalikas ant kaklo, „įspirtukės“ – lengvos, įsispiriamos basutės
„Dūzges“ kalbininkai išpeikė
R. Miliūnaitė išskyrė savo mėgstamiausius naujadarus: „delninukė“ – maža, į delną telpanti moteriška rankinė, „mautas“ – užmaunamas, be galų šalikas ant kaklo, „įspirtukės“ – lengvos, įsispiriamos basutės.
Ji atkreipia dėmesį ir į sėkmingai bendrinėje kalboje prigijusį naujadarą „dūzgės“. „Jis irgi labai pagaulus, jo istorija įdomi. Tai yra renginio, kuris vyksta po oficialaus renginio, pratęsimas, neoficialus renginys. Angliškai jis vadinamas „afterpartis“, o lietuviškai mes jau sakome „dūzgės“. Kalbos komisija, svarstydama, kaip pakeisti tą „afterpartį“ buvo net paskelbusi konkursą, ir žmonės susiuntė įvairiausių siūlymų, tarp jų buvo ir „dūzgės“. Kalbos komisija pamanė, kad šitas žodis juokingas, žmonės vėl pradės iš kalbininkų šaipytis ir nutarė vietoj „afterparčio“ siūlyti kitus – „povakaris“ ir „pratęstuvės“. Vis dėto, žmonės pasigavo tas „dūzges“, – pasakojo R. Miliūnaitė.
