Latvijoje ar Estijoje tokių glaudesnio Europos scenarijaus rėmėjų – 67 proc. Ekspertų teigimu, latvių ir iš dalies estų poziciją keičia tautinių mažumų atsargumas gilesnės integracijos klausimu.
Tuo metu Lietuvoje didžioji dalis 18-25 ir 25-36 metų Lietuvos gyventojų nenori mažiau Europos ir palaikytų gilesnę integraciją bei platesnį bendrų problemų sprendimą.
S.Čelutka: „Gilesnė ES integracija yra palaikoma“
Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, Europos saugumo programos direktorius Simas Čelutka teigė, kad „Spinter“ tyrimų rezultatų išvadas palyginus su Eurobarometro apklausos rezultatais balandžio mėnesį matoma, kad lietuviai yra vieni labiausiai norinčių, kad bendri Europos Sąjungos iššūkiai būtų sprendžiami vienu balsu.
„Buvo išvardinti keli pagrindiniai iššūkiai: augantis nestabilumas musulmonų pasaulyje, auganti Kinijos įtaka, augantis Rusijos agresyvumas, Donaldo Trumpo išrinkimas ir Brexit... Visais tais klausimais lietuviai yra penketuke tų, kurie labiausiai norėtų, kad visus šiuos klausimus Europos valstybės spręstų kartu, o ne po viena“, – pažymėjo S.Čelutka.
Jo teigimu, pačioje apklausoje tik trečdalis lietuvių pagal apklausos duomenis yra patenkinti demokratijos veikimu jų pačių šalyje.
„Galima manyti, kad ES gilesnė integracija yra palaikoma, nes tikima, kad ES institucijos atliks paramos ir kokybiškesnio demokratijos procesų užtikrinimo vaidmenį. Vadinasi, jei esi nepatenkintas savo šalies valdžios veikimu, demokratijos padėtimi, greičiausiai žiūri į aukštesnį lygmenį ir tikiesi, kad ES institucijos privers pasitempti nacionalinius parlamentus ir vyriausybes“, – lietuvių požiūrį komentavo ekspertas.
S.Čelutka pabrėžė, kad dalis ES iššūkių nėra tokie aktualūs Lietuvoje. Migrantų srautai nėra vienodai vertinami Vokietijoje, Švedijoje ar Lietuvoje.
„Tas pats Eurobarometro tyrimas parodė, kad migracijos, aplinkosaugos, lyčių lygybės, demokratijos ir taikos sklaidos pasaulyje rūpesčiai nėra tokie aktualūs kaip Vakarų valstybių piliečiams“, – pastebėjo VPAI ekspertas.
„Tas pats Eurobarometro tyrimas parodė, kad migracijos, aplinkosaugos, lyčių lygybės, demokratijos ir taikos sklaidos pasaulyje rūpesčiai nėra tokie aktualūs kaip Vakarų Europos valstybių piliečiams“, – pastebėjo VPAI ekspertas.
Tuo metu aktualiosios bėdos lietuviams atrodo nedarbas, terorizmo pavojus, sveikatos apsaugos ir socialiniai klausimai, ekonomika, gynyba ir saugumas.
„Šiais klausimais lietuviai nori didesnio ES aktyvumo“, – teigė S.Čelutka pabrėždamas, kad labiausiai stebina terorizmo pavojaus išskyrimas, nors patys lietuviai tiesiogiai su juo menkai susidūrė.
Lietuviai gana skeptiškai žiūri į „dviejų greičių Europos“ idėją. Pasak eksperto, toks skeptiškumas buvo lemtas apklausos formuluotės.
„Lietuviai tai suprato kaip siūlymą, kad jie liktų ta antrojo ešelono, antrojo greičio šalimi. Taip perskaitę jie negatyviai sureagavo. Tuo metu Eurobarometro tyrime 63 proc. lietuviai pasisako už tai, kad spartesnė integracija vyktų nelaukiant, kol visos ES šalys bus pasiruošusios. Iš šios formuluotės lietuviai išskaitė, kad jie norėtų kartu su kitomis pagrindinėmis valstybėmis integruotis greičiau negu Vidurio Europos šalys. Lietuviai nori būti tarp tų pirmaujančių šalių, būti branduolyje kartu su Vokietija, Prancūzija“, – darė išvadą S.Čelutka.
Jo manymu, Latvijoje ir Estijoje kitokius tyrimo rezultatus galėjo lemti rusakalbių mažumos atsakymai.
„Mūsų tyrime buvo toks klausimas: kalba, kuria kalbate namuose? Ypač Latvijoje rezultatai rodė, kad nelatviakalbiai respondentai skeptiškiau žiūri į gilesnę ES integracijos idėją“, – pažymėjo ekspertas.
Prieš stojimą į Europos Sąjunga ir po jos eskaluota lietuviškos tapatybės praradimo problema, pasak S.Čelutkos, dabartinių apklausų rezultatuose visiškai nepastebima.
„Mūsų tyrime ir Eurobarometro tyrime nesimato, kad lietuviai jaudintųsi kažkaip dėl kultūrinės ar kalbinės niveliacijos. Daugelis euroskeptikų peršamų mitų ir priešpriešų tarp nacionalinio ir bendraeuropinio lygmens nėra aktualūs. Matosi, kad lietuviai nori daugiau ES aktyvumo daugelyje minėtų sričių. Nėra taip, kad žmonės manytų, jog yra Briuselio diktatas, trukdantis mums kvėpuoti mūsų šalyje“, – teigė jis.
„Mano supratimu, lietuviai gana blaiviai suvokia, kad Lietuvos saugumas, kurį aš traktuoju labai plačia prasme, tai yra ne tik kariniai, bet ir informaciniai, pavojai, kibernetinis saugumas, kad atsakas į šias grėsmes efektyvus gali būti tik kolektyvinis, bendras. Ar mes nesame saugesni, jei su mumis žvalgybine informacija efektyviau dalinasi mūsų sąjungininkai?“, – retoriškai klausė S.Čelutka.
„Mūsų suverenumas tokiomis koordinuoto veikimo sąlygomis ne tik nesilpnėja, bet net stiprėja“, – pridūrė jis. „NATO yra kietoji jėga, užtikrinanti saugumą, o ES irgi yra saugumo garantas, tik ne tokia tradicine prasme. Būtent kalbant apie visiškai naujo pobūdžio iššūkius dabarties kontekste“, – pokalbį baigė ekspertas.
V.Vobolevičius: „Supratimo nėra, yra platūs naratyvai“
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas daktaras Vincentas Vobolevičius pabrėžė, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties, prastos valdysenos ir kitų panašių veiksnių sudaro galimybę plačiai „laiminčiosios Europos koalicijai“.
„Laiminčiosios Europos koalicija vadinu tuos veikėjus, kurie tam tikrą kandidatą ar idėją,šiuo atveju, Europos integracijos idėją, padaro dominuojančia. Ta koalicija susidaro iš margų žmonių grupių, kurie tarpusavy neturi daug bendro, bet juos vienija idėja, kad Europa yra kažkas tai gero“, – kalbėjo V.Vobolevičius.
„Viena grupė būtų tipiniai konservatorių rinkėjų, kuriems labai svarbi Lietuvos nepriklausomybė, savaime suprantama, nuo Rusijos. Europa jiems gali nepatikti dėl socialinės politikos, lyčių lygybės ar mažumų teisių traktavimo, bet tai nublanksta prieš faktą, kad Europa yra matoma kaip saugumo garantas prieš Rusiją. Rusija tai rinkėjų grupei yra didžiulis blogis, Europa apsaugo nuo Rusijos – Europa yra gerai“, – teigiamai apie ES integraciją atsiliepiančiųjų mąstyseną apibrėžė politologas.
„Kiti žmonės žiūri į Europą teigimai, kadangi Europoje yra labai aiški politika lyčių lygybės, gėjų ir kitais klausimais. Jiems dėl to Europa yra gėris. Yra ir trečioji žmonių grupė. Jiems Rusija per daug širdies neslegia, jie paklauso Russkoje Radio, bet tuo pačiu metu nėra ir gėjų mėgėjai. Jiems Europa asocijuojasi su geresniu gyvenimu ir jie gana teisingai spėja, kad pažanga, kuri Lietuvoje įvyko, įvyko dėl ES reformų. Be tų reformų mes būtume panašesni į rytines kaimynes“, – teigė V.Vobolevičius.
„Tarpusavyje jie galbūt net nesisveikintų, balsuoja namie už skirtingas partijas, bet Europos atžvilgiu yra pozityvūs, nes Europa turi visiems kažką tai pasiūlyti“, – sakė ISM docentas daktaras.
Politologo teigimu, šie skirtingų interesų vedini žmonės dėl atskirų klausimų ir matomų grėsmių žavisi vieningos Europos idėja.
„Tarpusavyje jie galbūt net nesisveikintų, balsuoja namie už skirtingas partijas, bet Europos atžvilgiu yra pozityvūs, nes Europa turi visiems kažką tai pasiūlyti. Aš spėju, kad šalys, kurios yra geografiškai toliau nuo Rusijos, tarkime, Čekija, laikosi stipriau ekonomiškai, daugiau paprastiems žmonėms ten pinigėlių nubyra, tarkime, Lenkija, tikrai turėtų mažesnį eurooptimizmo rodiklį“, – sakė ISM docentas daktaras.
V.Vobolevičius pabrėžė, kad lietuviai vertindami ES vadovaujasi naratyvais.
„Vienas naratyvas yra kad ES mus apsaugos nuo Rusijos. Ar apsaugos – didelis klaustukas. Daug kas pasakytų, kad apsaugos Amerika, o ES bus tik pirmasis draugas, ištiesęs pagalbos ranką, bet draugui ranką tiesti lieps Amerika“, – svarstė jis.
„Dėl ekonominių perspektyvų negalima užginčyti, kad daug pažangos, kiek yra pasiekta politikų savivalės, zadanijų, kunigaikštukų politikos apkarpymų atėjo su ES direktyvomis... Bet ar ilgalaikėje perspektyvoje Europa sugebės būti tuo veiksniu, išgyvendama ne pačius lengviausius laikus?“, – retoriškai klausė politologas, pabrėždamas, kad žmonės per daug nesigilina.
„Supratimo nėra, yra platūs naratyvai, kurie sukuria tą plačią laiminčią Europos koaliciją“, – konstatavo V.Vobolevičius.
„Supratimo nėra, yra platūs naratyvai, kurie sukuria tą plačią laiminčią Europos koaliciją“, – konstatavo V.Vobolevičius, pridurdamas, kad Europos nesugebėjimas veikti bendrai, susitarti ir negaunama nauda, gali pakeisti lietuvių požiūrį pakankamai greitai.
Paklaustas, ar Lietuva turi geresnę alternatyvą nei buvimas Europos Sąjungoje, V.Vobolevičius pritarė, kad kitoks scenarijus kol kas vargiai įmanomas.
„Alternatyvų visada yra, bet jos žymiai blogesnės. Be ES kas liks? Prie Lenkijos jungtis ar Rusijai atsiduoti? Tai nėra opcijos. Alternatyva, kurią žmonės turi savo vaizduotėje būtų nepriklausoma teritorija, nei su raudonu, nei su žaliu atseit“, – svarstė jis.
„Mes galime kalbėti apie tam tikrus blokus ES, kurie vienijami tam tikrų interesų. Tie susivieniję blokai gali būti pastovesni, bet tik Europos erdvėje, nes kitu atveju mes per politikus, per perkamą ar tiesiogiai iš Maskvos transliuojamą informaciją labai greitai imtume gravituoti į Rytų pusę ir jokios nepriklausomybės neliktų. Turime būti aktyvūs ES nariai ir draugų ratus apsibrėžti pačios sąjungos rėmuose“, – darė išvadą V.Vobolevičius.
A.Pranckevičius: „ES Lietuvai per tą trylikos metų narystę atnešė nemažą pažangą“
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, buvęs Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius pastebėjo, kad lietuvių entuziazmą ES integracijos klausimu lemia nuojauta, kad ES ir NATO problemos gali paveikti nacionalinį saugumą.
„Šių organizacijų išlikimas tampa vis svarbesniu ne tik ekonominės naudos, bet ir apskritai valstybės išlikimo kontekste“, – pabrėžė jis, primindamas Rusijos karo Ukrainoje, kibernetinių atakų pasiųstus pavojaus signalus.
„Kartu tai galbūt yra ir vis dar pastebimo didesnio pasitikėjimo Europos institucijomis nei nacionalinėmis atspindys“, – pastebėjo A.Pranckevičius. „Vis dar yra didelis žmonių nepasitikėjimas politine kultūra ir politine sistema Lietuvoje. Žinoma, kad tai posovietinės epochos palikimas, nes partijos, parlamentas, turėtų būti pagrindinės žmonių pasitikėjimą pelnančios, vienijančios institucijos“, – pridūrė pašnekovas.
„Matome, kad ir Europos Parlamentas, ir Europos Komisija Lietuvoje yra labiau pasitikėjimą keliančios institucijos nei nacionalines. Brandesnėse visuomenėse nėra tokių didelių skirtumų“, – pastebėjo A.Pranckevičius.
Jo teigimu, tai ir pozityvus ženklas, nes Europos institucijos pasižymi platesne ekspertize, gali suteikti patarimų. Reformos, kurios buvo susijusios su ES naryste, integracija buvo sėkmingos ir vyko sklandžiau.
„ES Lietuvai per tą trylikos metų narystę atnešė nemažą pažangą ir dalis žmonių, matyt, tą jaučia tiesiogiai. Tiek stebėdami savo besikeičiančią aplinką, renovuotas bibliotekas, mokyklas, naudodamiesi belaidžiu internetu, jaunimo galimybe studijuoti, mokytis kitose valstybėse pagal Erasmus stipendijas. Taip pat laisvas žmonių judėjimas, galimybė keliauti ir jaustis visaverčiais europiečiais“, – vardino A.Pranckevičius.
„ES Lietuvai per tą trylikos metų narystę atnešė nemažą pažangą ir dalis žmonių, matyt, tą jaučia tiesiogiai“, – teigė A.Pranckevičius.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas teigė, kad tautiniam identitetui ES niekaip nepakenkė ir tai supranta didžioji dauguma lietuvių.
„Jau trylikos metų patys žmonės galėjo įsitikinti, kad narystė ES niekaip nepažeidžia nacionalinio identiteto, nacionalinės kultūros. Atvirkščiai, ją skatina – per daugiakalbystę, investicijas į tai, kad kiekviena valstybė išlaikytų savo kalbą ir naudotų ją net europiniame lygmenyje, galėtų pagrindinėse institucijose kalbėti savo kalba, galėtų vystyti savo kultūrą. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir kitų pavyzdžiai rodo, kad net ir 60 metų sąjungoje nei kiek nepakenkia kultūroms, paneigia tas baimes“, – sakė A.Pranckevičius.
Jo teigimu, lietuviai demonstruoja interesą išlikti ES branduolyje, būti tarp lyderiaujančių valstybių.
„Jau dabar pilnai integravomės į euro ir Šengeno zonas, dalyvaujame beveik visuose svarbiausiuose politiniuose sprendimuose ir norėtume čia išlikti. Vieningos ir stiprios Europos idėja yra priimtina“, – darė išvadą jis, pabrėždamas, kad kaip ir kiti europiečiai lietuviai nori ir permainų.
„Daugiau skaidrumo, efektyvumo, artimesnis ryšys su žmonėmis“, – Europos valdymo kaitą aptarė A.Pranckevičius. „Tikimės daugiau veiksmo tokiose mums svarbiose srityse kaip energetikos sąjunga ar saugumo politika, skaitmeninė rinka, migracijos politika“, – pridūrė jis.
