Anot Lenkijos ambasadoriaus Januszo Skolimowskio, tokio tyrimo reikėjo dėl praktinių ir pažintinių motyvų. Esą pastaraisiais metais lietuvių nuomonė apie lenkus, Lenkija ir lenkų tautinę mažumą Lietuvoje buvo formuojama tik per šios mažumos teisių apsaugos prizmę, o tai darė daugiausia žiniasklaida.
Tyrimas parodė, kad kas penktam Lietuvos gyventojui Lenkija visų pirma siejasi su apsipirkimu. Tokia pat dalis apklaustųjų negalėjo įvardinti jokių sąsajų, kurias jiems kelia žodis „Lenkija“. Vis dėlto apklausoje dalyvavę asmenys lenkams priskyrė daugiausia teigiamų savybių: religingumą (73 proc.), efektyvumą (66 proc.), išsilavinimą (62 proc.), modernumą (61 proc.), darbštumą (54 proc.).
Taip pat dauguma apklaustųjų nurodė, kad Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė tarptautinėje arenoje (74 proc.) ir vykdant energetinius projektus (59 proc.).
Remiantis apklausos duomenimis paaiškėjo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų neturi jokių kontaktų su Lenkijos piliečiais, du trečdaliai Lenkijoje nesilanko. Lietuvos ir Lenkijos santykiais nesidomi kas trečias mūsų šalies gyventojas.
13 proc. lietuvių nenori tarp savo kaimynų matyti lenkų, 11 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje, o net 26 proc. priešintųsi savo vaikų santuokoms su lenkais.
Anot tyrimo autorių, nors lietuvių nuomonė apie lenkus 2011 metais pablogėjo, tačiau absoliuti dauguma mūsų šalies piliečių nėra nusiteikusi prieš kaimynus lenkus. O tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai kasdieniame gyvenime yra linkę užmegzti asmeninius santykius ir stiprinti tarpusavio ryšius.
Tyrimas atliktas sausio 23-vasario 20 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.