Jos duomenimis, dar penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų teigė galvojantys, jog cheminės medžiagos sveikatos būklei turi nedidelį poveikį. Tuo, kad maisto kokybė tik šiek tiek atsiliepia sveikatai, manė trečdalis apklaustų lietuvių.
Manančių, kad cheminės medžiagos bei maisto kokybė asmens sveikatai neatsiliepia visiškai, buvo atitinkamai 9 ir 8 procentai. Šie skaičiai mažai skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Apklausa taip pat atskleidė, kad Lietuvoje mažiau gyventojų nei vidutiniškai ES mano, jog jų sveikatos būklei itin reikšminga geriamojo vandens kokybė. Penktadalis apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad geriamojo vandens kokybė sveikatos būklei įtakos neturi.
Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, taip pat gyvena mažiau žmonių, manančių, jog mobiliųjų telefonų antenos stipriai veikia jų sveikatos būklę. Taip teigė 23 proc. apklaustųjų Lietuvoje, ES didelį mobiliųjų telefonų antenų poveikį sveikatai manė esant trečdalis piliečių.
Šalyje taip pat yra mažiau manančių, kad mobilieji telefonai turi didelę įtaką sveikatos būklei. Tokią nuomonę apklausoje išreiškė 19 proc. lietuvių. Tuo metu ES šalių vidurkis siekia 26 proc.
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nurodė manantys, kad valdžios institucijos nesiekia efektyviai apsaugoti gyventojų nuo neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio.
Mažiau gyventojų, netikinčių savo valdžios pastangomis apsaugoti žmones nuo kenksmingo poveikio, buvo tik kaimynėje Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Kita vertus, toje pat apklausoje susirūpinusiais dėl elektromagnetinių bandų poveikio sveikatai save laikė 39 proc. apklaustų lietuvių. 58 proc. teigė nesantys tuo susirūpinę.
Lietuvoje daugiausia (65 proc.) apklaustųjų, palyginti su kitomis ES valstybėmis, nurodė turintys informacijos apie elektromagnetines bangas. Tuo metu vidutiniškai ES tokios informacijos turėjo penktadalis apklaustųjų.
Apklausoje, kuri atlikta kovo–balandžio mėnesiais, dalyvavo per 1 000 Lietuvos gyventojų.
