Nors galimybė paaukoti protestuotojų gydymui lietuviams buvo sudaryta prieš tris savaites, realiai aukoti jie ėmė trečiadienį. Per parą suaukota 32 tūkst. litų.
„Aukų skaičius pradėjo augti nuo vakar. Iki tol buvo suaukota apie 10 tūkst. litų, kurie kaip tik prieš antradienį jau pasiekė Maidano medikus. Artimiausiomis dienomis bus daromas dar vienas pavedimas“, – teigė „Už demokratiją. Ukraina“ judėjimo atstovas Darius Abromaitis.
Iki šios savaitės ukrainiečių gydymui lietuviai „aukok.lt“ sistemoje buvo paaukoję apie 5 tūkst. litų, dar po maždaug 3 tūkst. litų surinkta Demokratijos ir vystymo paramos fondo sąskaitoje ir per koncertą „Kartu su Ukraina!“.
Planuojama, kad išvis pagalbai protestuotojams pavyks surinkti 100 tūkst. litų. Paaukoti pinigai pasiekia Maidano medikų grupę. Už juos jie perka tvarsliavą ir būtiniausius vaistus.
Idėja – siųsti medikus
Kiti pilietiški lietuviai ėmėsi iniciatyvos Ukrainai pagelbėti dar labiau. Jie pradėjo organizuoti Lietuvos medikų misiją Ukrainoje ir kraujo donorystės akciją.
„Gavome iš maidaniečių laišką, kad jiems trūksta rankų vagonėliuose, kuriuose suteikiama medicinos pagalba, ir nutarėme padėti. Medikų, kurie nori važiuoti, jau dabar yra daugiau nei dešimt“, – 15min.lt teigė projekto sumanytoja Agnė Zalanskaitė.
Anot jos, jau kitą savaitę sužeistiems Ukrainos protestuotojams medicinos pagalba galėtų būti teikiama Lietuvos ambasados Ukrainoje patalpose. Ji esą sutiko vieną iš ambasados patalpų paversti laikinu medicininės pagalbos centru, kur galėtų būti pastatytos kelios lovos, įrengta minimali operacinė, dirbtų lietuviai medikai.
A.Zalanskaitės teigimu, iš pradžių manyta, kad į Kijevą savanoriauti galėtų vykti dešimt Lietuvos medikų, tačiau vos paskelbus kvietimą per pusdienį norinčių atsirado daugiau nei planuota. Todėl dabar medikai bus pasirenkami pagal patirtį ir specializaciją.
A.Zalanskaitės teigimu, iš pradžių manyta, kad į Kijevą savanoriauti galėtų vykti dešimt Lietuvos medikų, tačiau vos paskelbus kvietimą per pusdienį norinčių atsirado daugiau nei planuota.
Tiesa, sužeistiems Maidane gali būti sudėtinga nukakti iki Lietuvos ambasados. Todėl kita medikų grupė iš Lietuvos taip pat gali būti siunčiama dirbti vagonėliuose pačioje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, nurodo A.Zalanskaitė.
Ji pabrėžia, kad lietuviai medikai nebus siunčiami tiesiog šiaip – taip kiltų per didelis pavojus jų gyvybei. Šiuo metu su Lietuvos kariuomene derinama, kad medikai turėtų neperšaunamas liemenes, šalmus, būtų maksimaliai apsaugoti.
„Mes derinamės, kad tai būtų aukštesnio lygio medicininė misija Maidane, derinant ją su valstybinėmis institucijomis, užtikrinant saugumą, turint normalų profesionalų mediką misijos vadovą. Nereikia pamiršti, kad medicinos pagalbai reikia ir apžiūros kušečių, tvarsliavos, vaistų, kitų priemonių. Iš esmės neapsieisime be Vyriausybės pagalbos“, – teigė ji.
Duos, ko nereikia?
Be to, ukrainiečių rėmėja teigia, kad jau suplanuota, jog Ukrainai gali būti vežamas lietuvių donorų kraujas.
„Nacionalinis kraujo centras iniciatyvą sutiko neįtikėtinai, nes realiai iš rezervų kraujas į Ukrainą bus siunčiamas jau rytoj, o lietuviai galės duoti kraujo šeštadienį ir, tikėtina, visą kitą savaitę“, – teigė A.Zalanskaitė.
Tačiau Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė 15min.lt tikino, kad ukrainiečiams pagelbėti norintis jaunimas užbėga įvykiams už akių.
Nacionalinis kraujo centras negali siųsti kraujo į užsienį be tos šalies prašymo. Antraip tai bus kraujo kontrabanda.
Pasak jos, Nacionalinis kraujo centras negali siųsti kraujo į užsienį be tos šalies prašymo. Antraip tai bus kraujo kontrabanda.
„Kreipėsi į donorų organizatorius Liberalų sąjūdis su iniciatyva paaukoti kraujo Ukrainai. Tačiau niekas jokių oficialių kreipimųsi iš ten, kad trūksta kraujo nedarė. O išvežti kraują į užsienį galima tik tada, kai valstybė paprašo humanitarinės pagalbos. Tuo tarpu, ką dabar matome Ukrainoje, tai patys ukrainiečiai stovi eilėse po 2-3 val., kad galėtų duoti kraujo. Kraujo jie turi”, – teigė J.Bikulčienė.
Jei Ukrainos protestuotojų gydytojams tikrai pritrūktų kraujo, anot Nacionalinio kraujo centro direktorės, pirmiausia jo siųsti turi nuspręsti Užsienio reikalų ir Sveikatos ministerijos, o tik tada centras vykdytų įsakymą.
„Kraujas – tai ne cukrus, ne maistas ir ne užklotas ar tvarsliava. O jį vežti tiesiog šiaip – būtų kontrabanda. Jei kitoje valstybėje kažkam jo reikia nevalstybiniame sektoriuje, tai tada Raudonasis kryžius prisideda. Kažkas čia bando nevykusiai pasigirti esantys labai geri, bet tai tėra negražus populizmas“, – vertino Nacionalinio kraujo centro vadovė.
Aptars su premjeru
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat tvirtina, kad nei kraujo, nei medikų į Ukrainą iš Lietuvos skubiai siųsti neįmanoma. Jis pripažino gavęs trijų piliečių prašymą tai daryti, tačiau kol kas sako tegalįs pažadėti, kad šį klausimą penktadienį aptars su premjeru.
Ministras tvirtina, kad sprendimas dėl humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimo gali būti priimtas tik pačiu aukščiausiu lygiu suderinus su ambasada, Užsienio reikalų ministerija, gavus Vyriausybės sutikimą.
Be to, jis svarsto, kad galbūt Lietuva apskritai neturėtų to imtis viena, o spręsti problemą ES lygiu.
„Humanitarinė pagalba per Raudonąjį kryžių išties galima, nes jie teikia paramą bet kur, kur vyksta neramumai. Bet dėl medikų siuntimo turime pagalvoti. Po Raudojojo kryžiaus vėliava jie galėtų važiuoti, tačiau kas gali garantuoti, jog jų nepakirs atsitiktinė kulka? Niekas. Vadinasi, turi būti apsauga, teisinis statusas, išlaikymas, aprūpinimas. Negali pasakyti, kad nelegalai nuvažiavo. Čia reikia nutarti, koks yra humanitarinės pagalbos pobūdis ir ar tai Lietuvos, ar ES problema“, – kalbėjo jis.
Anot jo, Vyriausybės sprendimas dėl to, ar teikti ir kada teikti tokią paramą tikrai negali būti priimtas per dieną ar savaitę.
A.Zalanskaitė sako, kad vėliausiai rytoj Lietuvos Vyriausybę, Seimą ir Nacionalinį kraujo centrą pasieks oficialus Maidano medikų prašymas suteikti jiems humanitarinę pagalbą atsiunčiant medikų ir kraujo.
Pasak jos, pagalba bus išsiųsta labai greitai, tik politikai nenori apie tai garsiai kalbėti, kol nėra gavę oficialių dokumentų.
