„Teismas laiko esant nustatyta, kad pareiškėjai patyrė diskriminaciją jų lytinės orientacijos pagrindu“, – konstatuojama Strasbūro teismo sprendime.
EŽTT nustatė EŽTK 8-ojo (teisė į privatų gyvenimą) kartu su 14-uoju (nediskriminavimo draudimas) straipsnių pažeidimus. Taip pat Teismas konstatavo, kad pareiškėjai negalėjo pasinaudoti veiksmingomis vidinėmis pažeistų teisių gynimo priemonėmis dėl pažeidimų kilusių šališko motyvo (lytinės orientacijos) pagrindu. Teismas priteisė atlyginti pareiškėjams neturtinę žalą bei patirtas išlaidas.
Visą teismo sprendimo tekstą rasite čia.
Teismas Lietuvai nurodė:
- atlyginti po 5000 EUR (plius mokesčius) neturtinės žalos kiekvienam pareiškėjui;
- sumokėti 5000 EUR (plius mokesčiai) pareiškėjams už bylinėjimosi metu patirtas išlaidas;
- įsipareigojimų nevykdymo metu turi būti mokamos palūkanos, kurių norma lygi ribinei Europos banko skolinimo normai, pridedant tris procentinius punktus.
„Džiaugiuosi, kad visi kartu su Lietuvos gėjų lyga (LGL) nuėjome iki to, kur esame dabar ir esu dėkingas už viską, už visus resursus ir palaikymą. Manau, kad be viso to, tai būtų buvę neįmanoma“, – Nacionalinės LGBT* teisių organizacijai LGL dėkojo Pijus Beizaras.
Jis teigė norintis tikėti, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartos, o ši byla bus tas atspirties taškas, po kurio daugiau nebereikės kreiptis į tarptautinius teismus ir Lietuvos teisėsaugos institucijos į tai reaguos kitaip, bus pasirengusios tokius atvejus ištirti dar nepersikėlus į teismus. Tai, anot jo, būtų didelis laimėjimas mums visiems.
„Lietuva, turi pareigą veiksmingai tirti neapykantos nusikaltimus“
LGL 15min atsiųstame komentare teigiama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantą kurstančių komentarų internete pažeidė pareiškėjų teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal 8-ąjį Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) straipsnį.
„Be to, 14-asis EŽTK straipsnis įtvirtina diskriminacijos draudimo principą ir numato, jog Konvenciją pasirašiusios valstybės narės įsipareigoja užtikrinti Konvencijoje pripažintas teises ir laisves be jokios diskriminacijos, inter alia, seksualinės orientacijos pagrindu“, – teigiama LGL komentare.
Anot jo, skunde Strasbūro teismui LGL pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos komentarų internete galima įžvelgti diskriminacinį motyvą, nes Klaipėdos apygardos teismo išaiškinime pareiškėjų socialiniame tinklapyje viešai paskelbta nuotrauka prilyginama „ekscentriškam elgesiui“, kuriuo siekiama „tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis ar paskatinti neigiamų komentarų parašymą“. Skunde LGL taip pat pažymėjo, kad dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pažeista pareiškėjų teisė naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.
LGL vadovas Vladimiras Simonko džiaugiasi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį į įsipareigojimų ginti asmenis nuo neapykanta motyvuotų nusikaltimų pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją nevykdymą Lietuvoje.
„Visos Europos Tarybos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pareigą veiksmingai tirti neapykantos nusikaltimus ir apsaugoti piliečių teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Kiekvienam Europos piliečiui, nepaisant jo, inter alia, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, privalo būti sudarytos galimybės naudotis veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis,“ – pabrėžia asociacijos LGL Vadovas.
Asociacija LGL tikisi, kad nuo šiol LGBT bendruomenė Lietuvoje aktyviau praneš apie neapykanta grįstus nusikaltimus teisėsaugai, o pastaroji taikys aukštesnius standartus tirdama galimų nusikaltimų bendruomenės atžvilgiu apraiškas.
Į teismo sprendimą feisbuke sureagavo ir Žmogaus teisių centras, įvertindamas jį kaip „istorinį“.
Laimėjimu socialiniame tinkle pasidžiaugė ir T.V.Raskevičius, kuris atstovavo vaikinams EŽTT.
Priminsime, kad 2017 m. birželį EŽTT ėmėsi nagrinėti minėtų vaikinų skundą dėl teisėsaugos institucijų neveikimo tiriant homofobinės neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje.
Pareiškėjai teigė, kad teismai nepagrįstai nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl feisbuke publikuotų prieš juos nukreiptų homofobinių neapykatos komentarų, tokiu būdu pažeisdami EŽTK nuostatas dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į efektyvias teisinės gynybos priemones ir EŽTK įtvirtintą visų rūšių diskriminacijos draudimą.
2014-ųjų gruodį vaikinai pasidalijo savo bučinio nuotrauka feisbuke. Jiedu po šia nuotrauka sulaukė ir grasinančio, homofobinę neapykantą kurstančio pobūdžio komentarų.
Prieš teismui paskelbiant sprendimą kalbintas P.Beizaras 15min teigė tikrai nesigailintis ir niekuomet nesigailėjęs dėl to, kad įkėlė nuotrauką.
„Nors keldamas net negalėjau pagalvoti, jog nutiks tai, kas nutiko, dabar galiu tik pasidžiaugti. Nepaisant visų komentarų, kurie tikrai neglostė širdies, sulaukėme ir labai daug palaikymo, tiek iš draugų, tiek iš nepažįstamų ar net žymių žmonių, bei politikų. Tai neleido mums jaustis vieniems, kas yra be galo svarbu“, – tikino jis.
Jis prisipažino nė negalėjęs pagalvoti, kad teks kreiptis į teisėsaugos institucijas.
„Bet komentarai buvo tikrai žiaurūs, todėl galiausiai nuotrauka su visais komentarais pasiekė LGL, kurie vėliau kuravo visą procesą, su Tomu Vytautu Raskevičiumi, kuris atstovavo mums EŽTT. Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o vėliau nutarimą paliko galioti ir visų instancijų teismai, todėl kitos galimybės neliko, kaip tik kreiptis į EŽTT. Buvo labai džiugu, jog teismas nusprendė priimti nagrinėti bylą“, – kalbėjo jis.
Asociacija Lietuvos gėjų lyga (LGL) pateikė skundą Generalinei Prokuratūrai dėl 31 galimai nusikalstamo pobūdžio viešojoje erdvėje patalpinto internetinio komentaro. Skundas buvo pateiktas remiantis 170-uoju Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuriuo draudžiama kurstančio pobūdžio neapykantos kalba įvairių socialinių grupių atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad skundžiamais komentarais viešai tyčiojamasi iš homoseksualios orientacijos asmenų, skatinama juos diskriminuoti, kurstoma prieš juos smurtauti.
Generalinė prokuratūra pateikto skundo pagrindu ikiteisminio tyrimo nusprendė nepradėti. Apskundus šį spendimą teismui, buvo priimtas analogiškas nutarimas. Aukščiausios instancijos teismas konstatavo, jog „didžioji dalis Lietuvos visuomenės itin brangina tradicines šeimos vertybes. Konstitucijos 38-ajame straipsnyje įtvirtinta, jog šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas; šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę saugo ir globoja valstybė; santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, […] šiuo atveju asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“
2015 metų rugpjūčio mėnesį LGL, Pijaus ir Mangirdo vardu, EŽTT pateikė peticiją, kurioje teigta, kad valstybės neveikimas tiriant prieš juos nukreiptos neapykantos kalbos atvejus pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei teisę į efektyvios teisinės gynybos priemones, siūlant šį skundą nagrinėti kartu su bendruoju Konvencijoje įtvirtintu visų rūšių diskriminacijos draudimu. 2017 metų birželio mėnesį EŽTT priėmė sprendimą komunikuoti bylą – pateikti klausimus Lietuvos Vyriausybei ir pradėjo bylos nagrinėjimą.
Paskatino prisidėti prie pokyčių Kaune
Pijus Beizaras pripažino, kad šešeri metai buvo be galo įdomi kelionė.
„Nuotraukos įkėlimas ir viskas kas sekė po to, man leido suprasti, jog Lietuvoje, kalbant apie žmogaus teises, dar reikia daug ką nuveikti ir atvėrė naujas galimybes, bei paskatino mane burti bendruomenę Kaune. Pradžioje tai buvo mano asmeninė iniciatyva, vėliau susibūrėmė kaip Tolerantiško jaunimo asociacijos Kauno skyrius ir 2016-2018, kol buvau skyriaus pirmininkas, nuveikėme labai daug įdomių dalykų. Manau, kad Kaunas tapo drąsesnis ir labiau atviras visiems“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas džiaugiasi matydamas, kad ir nedidelį, bet teigiamą pokytį mieste.
„Taip pat prisidėjau prie Romo Zabarausko iniciatyvos Friendly City ir 2017 tapau pirmojo sezono vadybininku Kaune. Buvo labai įdomi patirtis, nes teko kalbinti prie projekto prisijungti verslus, o tai reiškia, jog jie prisijungdami rėmė LGBT+ bendruomenę, kas nebuvo taip populiaru Kaune, kuris kiek konservatyvesnis, nei sostinė. Bendrai, sutikau labai daug įdomių žmonių ir išgirdau, bei pats patyriau daug istorijų, apie kurias būtų galima pasakoti ir pasakoti“, – sakė P.Beizaras.
Jis mano, kad per tuos metus į gera, nors ir nežymiai, pasikeitė ir LGBT asmenų padėtis Lietuvoje. „Ir komentarų, norėčiau tikėti, jog dabar tokių nebesulauktume. Bet gal būtent tokios bylos ir reikėjo, kad dabar bent kažkas atrodytų kiek kitaip“, – svarstė jis.
Anot P.Beizaro, visuomenės požiūris keičiasi į teigiamą pusę iš lėto.
„Tik valdžia šią kadenciją ir vėl nesugebėjo išjudinti ledų ir priimti reikiamų pataisų siekiant užtikrinti LGBT+ asmenų teises bei užkirsti kelią diskriminavimui. Tikėkimės, jog po šių metų rinkimų bus kitaip“, – viliasi jis.