Iš viso Lietuvoje rinkimuose dalyvavo 653 Baltarusijos piliečiai, iš jų 490 balsavo už dabartinį prezidentą, BNS sakė rinkimų apygardos Baltarusijos ambasadoje komisijos pirmininkė Liudmila Tatarinovič.
„Balsai pasiskirstė taip, kad antroji buvo Tatjana Karavkevič, trečioje vietoje buvo balsuojama prieš visus kandidatus“, – tvirtino ji.
Už T.Karavkevič Lietuvoje balsavo 110 rinkėjų, prieš visus kandidatus – 28 Baltarusijos piliečiai. 20 proc. visų rinkėjų Lietuvoje (133 asmenys) balsavo iš anksto.
Rinkėjai turėjo galimybę balsuoti Baltarusijos ambasadoje Vilniuje, be to, rinkimų dieną komisijos atstovai aptarnavo rinkėjus Druskininkuose, Visagine, Kaune, Klaipėdoje ir Šalčininkuose – čia balsavusiųjų buvo 178.
„Mes tikėjomės mažesnio aktyvumo. Įdomu, kad atvyko skirtingo amžiaus rinkėjai, buvo daug jaunimo, kurie mokosi Vilniaus universitete, Europos humanitariniame universitete – nemaža dalis buvo tokių, kuriems neseniai suėjo 18“, – pastebėjo rinkimų komisijos vadovė.
Oficialiais duomenimis, Baltarusijoje per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus autoritarinis lyderis 61-erių A.Lukašenka sulaukė 83,5 proc. balsavusiųjų palaikymo ir užsitikrino valdymą jau penktajai penkerių metų kadencijai. Artimiausia A.Lukašenkos konkurentė, 38-erių T.Korotkevič surinko 4,4 proc. rinkėjų balsų. Likę du kandidatai – Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius bei Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius atitinkamai užsitikrino 3,3 proc. ir 1,7 proc. rinkėjų palaikymą.
Anot Minsko, rinkimuose dalyvavo 86 proc. rinkėjų, daugiau kaip trečdalis balsą atidavė iš anksto.
Apibūdino kaip „aiškiai nestabilų“
Vienišos motinos užaugintas A.Lukašenka iškilo Komunistų partijos jaunimo organizacijose ir vadovavo kolūkiams bei statybinių medžiagų gamykloms.
Šis pagrindas jam greitai padėjo gauti vietą Baltarusijos Aukščiausiojoje Taryboje, kur išgarsėjo kaip vienintelis įstatymų leidėjas, kuris 1991 metų gruodį nubalsavo prieš nutarimą panaikinti Sovietų Sąjungą. Šiuo išskirtinumu jis pasinaudojo, kad būtų išrinktas šalies prezidentu 1994 metų liepą.
Kaip rodo tinklalapio „WikiLeaks“ paviešintas vienas konfidencialus JAV diplomatinis pranešimas, Amerikos diplomatai po 2006 metų rinkimų padarė išvadą, kad „nenusileidžiantis Lukašenka nusiteikęs likti valdžioje neribotą laiką ir nemato priežasčių keisti savo kursą“.
Tame dokumente Baltarusijos lyderis taip pat apibūdinamas kaip „aiškiai nestabilus“.
Neseniai kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje A.Lukašenka teigė, kad konfliktus pasaulyje, tokius kaip karai Ukrainoje arba Sirijoje, kursto „dirbtinis asmens teisių ir laisvių kultas, prieštaraujantis visuomenės interesams“.
„Baltarusijoje niekada nebus vietos anarchijai, įstatymų nesilaikymui ir smurtui, – pabrėžė jis. – To nebus, kad ir kokiais šūkiais būtų dangstomasi – netgi demokratijos.“
