2021 metų rugsėjo 17–lapkričio 14 dienomis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimą Lietuvoje.
Apklausoje dalyvavo 2 501 15–64 metų Lietuvos gyventojas.
Tyrimo duomenimis, asmenų, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus, vartojusių per 12 mėnesių ir vartojusių per 30 dienų, dalis išaugo.
Tačiau Lietuvoje narkotikų vartojimas žymiai mažesnis nei Europos Sąjungos šalių vidurkis.
„Vartojimas apskritai auga, bet jis yra du kartus mažesnis už Europos vidurkį“, – pristatydama tyrimo rezultatus, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje teigė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė.
Pastaraisiais metais Lietuvoje labiausiai išaugo kanapių ir kokaino vartojimo mastai. Kitų narkotinių medžiagų – ekstazio, amfetaminų, LSD, haliucinogeninių grybų – vartojimas augo, bet ne taip žymiai.
Heroino vartojimo mastai išlieka stabilūs.
„Prabangos narkotikas“ atpigo
NTAKD neseniai pristatė ir sintetinių narkotikų vartojimo paplitimo, analizuojant vandens nuotekas, tyrimo rezultatus.
Tyrimas atliktas 2021 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Jo duomenimis, lyginant su 2020 metų tyrimo rezultatais, visuose trijuose miestuose išaugo kokaino vartojimas: Vilniuje – 70 proc., Kaune – 31 proc., Klaipėdoje – 21 proc.
E.Pridotkienė įvardijo tris galimas to priežastis.
„Ekspertai sako, kad kokainą pradėjo gaminti Europoje. Anksčiau jis buvo gaminamas Pietų Amerikoje ir tas kelias buvo ilgesnis. Be to, jis tapo pigesnis ir tai – viena priežasčių, kodėl jis tapo lengviau prieinamas.
Kitas dalykas – pandemijos metai, kai viskas persikėlė į internetinę erdvę. Persikėlė ir narkotikų platinimas į internetinę erdvę. Galbūt dėl šito išaugo vartojimas.
Lietuvos žmonės turi daugiau pajamų ir gali sau leisti įsigyti brangesnius narkotikus.
Kitas dalykas – turime nepamiršti kultūrinių dalykų. Kokainas anksčiau buvo vartojamas tarp aukštas pajamas turinčių žmonių, jis buvo toks prabangos narkotikas. Galbūt reiškia, kad Lietuvos žmonės turi daugiau pajamų ir gali sau leisti įsigyti brangesnius narkotikus. Tai irgi gali būti viena iš prielaidų“, – kalbėjo departamento atstovė.
MDMA (ekstazio) – dar vadinamo „vakarėlių narkotiku“ – vartojimas praėjusiais metais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje krito.
„Galimai to priežastis – pandemijos metai ir tai susiję su pasilinksminimo vietų uždarymu. Kitas priežastis, – kad žmonės galimai perėjo prie kitų narkotinių medžiagų“, – svarstė E.Pridotkienė.
Žmonės galimai perėjo prie kitų narkotinių medžiagų.
Visuose trijuose miestuose stebimas metamfetamino ir amfetamino vartojimo augimas.
Šie narkotikai, E.Pridotkienės teigimu, gana stabiliai vartojami visomis savaitės dienomis, kas esą reiškia, jog dalis gyventojų nuo jų priklausomi.
„Juos galime priskirti rizikos grupei, į juos reikia taikyti intervenciją, gydymą ir kitas paslaugas“, – dėstė NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja.
M.Danielė: senos priemonės neveikia, reikia naujų
O ką reikėtų daryti dėl to, kad auga narkotikų vartojimas?
Pagrindinė kovos su narkotikų vartojimu priemonė – prevencija, 15min teigė Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M.Danielė.
„Miestų lygmeniu tai labai susiję su smurto, skurdo mažinimu, nes tai ir yra, bent jau probleminio vartojimo, pagrindiniai veiksniai“, – komentavo ji.
Kalbėdama apie vartojimą pasilinksminimo vietose, politikė teigė, kad čia turi atsirasti daugiau žalos mažinimo paslaugų.
„Kad šalia objektyvios informacijos būtų teikiamas ir konsultavimas, ir nukreipimas, prireikus – pagalba“, – pažymėjo M.Danielė.
Panašių iniciatyvų, pasak jos, jau yra ėmęsis socialiai atsakingas verslas, bet bendrai žalos mažinimo priemonėmis, politikės įsitikinimu, turėtų rūpintis savivalda.
„Narkotikų vartojimo augimo tendencijos yra ir jos bus. Priemonės, kurios prieš 60 metų atrodė, kad turėtų išspręsti šį klausimą, jo neišsprendė, net nesumažino vartojimo, vadinasi, reikia ieškotų kitų sprendimų. O kiti sprendimai – prevencija, žalos mažinimo paslaugos ir kada aptinkama, jog jau yra problema, – ankstesnio gydymo ir konsultavimo paslaugos“, – vardijo Seimo narė.
2017–2018 metais policija, ieškodama neleistinų medžiagų, darė reidus sostinės baruose ir klubuose bei krėtė jų lankytojus. Ar tokia priemonė pasiteisina?
M.Danielės įsitikinimu, ne.
Tikrai ne šokančių žmonių reidavimu išsprendžiama narkotikų vartojimo problema visuomenėje ir šalyje.
Policijos reidai, jos vertinimu, buvo parodomoji akcija, „kada neinvestuojama į tikruosius sprendimus“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vilniaus policijos reidas naktiniame klube: aptikta daug narkotikų ir sulaikyti lankytojai
