„Atrodome tikrai labai neblogai, Lietuvos rodikliai sergamumas 100 tūkst. gyventojų nesiekia 54. Kai tuo tarpu žinome pavyzdžius Liuksemburgo, Ispanijos, Islandijos, kur virš 600, 500, 400 žmonių tenka 100 tūkst. gyventojų“, – teigė R.Lingienė.
Pasak NVSC atstovės, per pastarąsias dvi savaites naujų registruojamų atvejų skaičius mažėja, atmetus židinius.
„Židiniai yra pakankamai gerai lokalizuoti ir didelės rizikos populiacijai Lietuvos jokios nesudaro“, – sakė ji.
Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse.
„Didžiausias sergamumo rodiklis kalbant apie gyventojų amžių, tai registruojamas vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje, bet šių asmenų nėra ir daug. Absoliučiais skaičiais, sergamumas didžiausias 25-49 metų amžiaus grupėje“, – aiškino R.Lingienė.
Vaikų iki ketverių metų sirgo vienuolika. Nuo 5 iki 14 metų vaikų – 14 susirgusių.
Lietuvoje serga daugiau moterys, o ne vyrai. „Tai atitinka ir Europos skaičius – moterų serga daugiau“, – sakė R.Lingienė.
„Mirė vis tik daugiau moterų – 33, o vyrų 21 nuo COVID-19 ligos. Šeši asmenys mirė, kurie buvo jaunesni nei 65 metų amžiaus“, – teigė R.Lingienė.
Apie 20 proc. užsikrėtusiųjų – medicinos įstaigų darbuotojai. Pagal šį rodiklį Lietuva atrodo prasčiau nei Italija, Kinija, Ispanija.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad medikų sergamumas parodo, kad ne visur į mokymus, kaip dėvėti apsaugos priemones ir kaip saugotis, buvo žiūrima rimtai.
„Pagrindinė priežastis yra galėjimas naudotis arba mokėjimas naudotis tomis apsaugos priemonėmis. Ir jeigu pradžioje galėjome sakyti, kad jų kažkur trūko ir neturėjo ar ne visi turėjo, ar nepakankamai turėjo, tai dabar, kai priemonių yra daug atvežta, matyt, skaičius galime sieti arba su nenaudojimu arba su netinkamu naudojimu, arba naudojimu ne pagal apsaugos lygį“, – aiškino ministras.
