Apie tai, kaip turėtų keistis situacija, diskutuoja Lietuvos neįgaliųjų draugijos kartu su Seimo Neįgaliųjų teisių komisija surengtoje apskirtojo stalo diskusijoje „Galūnių protezai: ar užtikrinama negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybė“
Kokia situacija šiuo metu?
Pasak Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, šiuo metu valstybės lėšomis kompensuojami 14 tipų galūnių protezai. Finansavimas šiai sričiai didėja – 2018 m. tam buvo skirta 3 533 tūkst. Eur, o 2021 m. – 4 545 tūkst. Eur. Per metus vidutiniškai galūnių protezais aprūpinama apie 1 200 neįgaliųjų.
Keičiasi ir kompensuojamų protezų rūšys. Nuo 2017 metų pradėti kompensuoti šlaunies protezai su hidrauliniu kelio sąnariu ir vakuuminio tvirtinimo sistema. Deja, ne visi gali juos gauti gauti – žmogui turi būti nustatytas IV arba V lygio mobilumo lygis, taip pat kūno masės indeksas – ne didesnis nei 30 ir kt. Šių kriterijų neatitinkantys žmonės turi tenkintis paprastais protezais, ribojančiais jų aktyvų gyvenimą.
Pasak protezų vartotojų grupę socialiniame tinkle subūrusios Robertos Orlauskaitės, kompensavimo tvarka turėtų būti lankstesnė – neretai žmonės turi viršsvorį dėl ligos, neturėdami šiuolaikiško protezo, jie negali aktyviai judėti, tad ir toliau tunka. Taip pat tai aktualu sportuojantiems žmonėms. Tiesa, kai kurie pokyčiai jau padaryti – tarkim, norint gauti protezą su hidrauliniu kelio sąnariu jau nebūtina turėti darbo stažo, tad norintys dirbti fizinį darbą gali dėl jo kreiptis.
Pasak R.Orlauskaitės, blauzdos protezai su silikonine mova skiriami tik sergantiems cukriniu diabetu arba jei kyla alergijų dėl protezo. Tačiau kai kuriems žmonėms tinka tik toks tvirtinimo tipas. Be to, nemažai problemų kyla besilaukiančioms moterims, kurių kūno masė sparčiai keičiasi ir nėra numatyta galimybė pakoreguoti protezą. „Pati kai laukiausi dukrytės bijojau ir galvojau, ar aš įtilpsiu į tą protezą, ar ne. Gal kurią dieną atsikelsiu ir negalėsiu išeiti į darbą, judėti“, – sako Roberta.
Moderniausi – mioelektriniai ir kompiuterizuoti protezai
Taip pat nuo šių metų pradėtas kompensuoti mioelektrinis dilbio protezas. Tai yra gana brangūs protezai (jų kaina – apie 17 tūkst. eurų), tinkamai naudojant galintys labai palengvinti rankos neturinčio žmogaus gyvenimą. Pasak „Ortopedijos technikos“ vyR.Ortopedo technologo Artūras Didžiariekio, šie protezai skiriami ne visiems – norint jį gauti, reikės praeiti gana ilgą kelią, įrodyti, kad tikrai šį protezą naudosi. Mioelektrinius protezus gaminti ėmėsi 2 įmonės, jie kompensuoti 7 asmenims. „Viską aš galiu padaryti – ir paimti, suspausti, apsirengti, ir puoduką paimti pakelti, ir sode obuolius nuo žemės susirenku, ir pomidorus nusiskinu“, – šio protezo privalumus jau įvertino ją naudojantis pacientas.
Algimantas Valaitis naudoja šlaunies protezą su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu (populiariai vadinamą C-Leg). Jis daug modernesnis, nevargina klubo, yra intuityviai valdomas. „C-leg labai stipriai atveria mano galimybes, tiek darbo srityje, tiek kelionėse“, – sako A.Valaitis.
Praėjusiais metais pradėta kalbėti apie galimybę kompensuoti šį protezą ir Lietuvoje. Pasak G.Baranausko, tokie protezai galėtų būti pradėti kompensuoti, tam šiemet netgi buvo numatytos lėšos, tačiau nebuvo pateikta paraiškos, kad šie protezai būtų įtraukti į kompensuojamąjį sąrašą.
Turėtume kompensuoti sportui skirtus protezus
R.Orlauskaitė šiemet dalyvavo šokių projekte. Nepaisant to, kad neturi kojos, ji puikiai atliko ir sudėtingu, šokius. Kad kojos neturintis žmogus galėtų bėgti, šokinėti, būtinas specialus sportui skirtas protezas. Jį Roberta pasiskolino iš vokiečių įmonės Ottobock ir vėliau turėjo grąžinti. Robertos manymu, sportui skirti protezai turėtų būti kompensuojami. Jai pritaria ir Tomas Kairys – norėdamas dalyvauti varžybose, jis protezą įsigijo iš savo lėšų, padedant rėmėjams. Tomas įsitikinęs – valstybė turėtų padėti norintiems sportuoti.
„Šiuo metu paralimpinėje rinktinėje žmonių su apatinių galūnių protezais mes neturime. Todėl, kad teisinė bazė, infrastruktūra nėra sutvarkyta“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. Jo teigimu, tarptautinėse varžybose pirmas 3 vietas laimi tos šalys, kurios skiria daug dėmesio protezavimui: Vokietija, JAV, Japonija. Latvijoje nuo sausio pirmos dienos žmogus, kuris nori sportuoti, jau turės galimybę gauti sportinį protezą. „Tikiuosi, kad ir pas mus pasikeis įstatyminė bazė, kuri leidžia turėti vieną protezą. Kai tai įvyks, proveržis mūsų paralimpinėje rinktinėje tikrai įvyks“, – svarsto P.Kalvelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad pradėti reikia nuo vaikų, kurie neturi galimybės sportuoti, dalyvauti kūno kultūros pamokose. Apie šią problemą kalba ir R.Orlauskaitė: „Esu tų mamų balsas, kurios mano rašo ir ir prašo pakalbėti su jų vaikais, kurie negali eiti į kūno kultūros pamokas, į sporto būrelius, nes mes turime problemą su vaikų aktyvaus protezo kompensavimu. Per Lietuvą tų vaikų būtų ne tiek daug. Tam kad jie užaugtų sveiki ir fiziškai, ir psichologiškai, tas protezas yra labai reikalingas.“
G.Baranauskas neatmeta galimybės, kad sportui skirti protezai gali būti kompensuojami. Lėšų tam užtektų. Jis ragina asociacijas, draugijas aktyviai teikti paraiškas, kad jie būtų įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. „Pasižadame padėti tik rengiant paraiškas, tiek teikiant informaciją visame procese, kol nauji protezai bus kompensuojami“, – sako VLK atstovas.
Ortopedijos įmonės – FNTT akiratyje
Kitas klausimas, kuris aktualus kalbant apie protezų kompensavimą – nesąžininga kai kurių ortopedijos įmonių veiklA.Vis pasigirsta kalbų, kad protezai pagaminami ne tiems, kam reikia, kartais ir iš lovos nesikeliantiems žmonėms, taip pat gaunama skundų, kad įmonės neteisėtai disponuoja pacientų duomenimis.
Šiuo metu galūnių protezus gamina ir pritaiko 15 ortopedijos įmonių. Pasak G.Baranausko, 2021 metais ortopedijos įmonės buvo tikrintos 32 kartus. Vertinta, ar gydytojai specialistai pagrįstai skyrė ortopedijos priemonę, ar išduoti galūnių protezai atitinka į informacinę sistemą įvestus duomenis. Trys ortopedijos įmonės, priskirtos aukščiausiai rizikai pagal rizikos vertinimo kriterijus, buvo patikrintos kartu su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Daugeliu atvejų pažeidimų nenustatyta, tačiau dėl vienos gydytojos galimo medicininių dokumentų klastojimo kreiptasi į FNTT. Dėl dviejų įmonių galimai neteisėtos veiklos bendradarbiaujant su FNTT kreiptasi į teismą. Taip pat įmonei, neteisėtai naudojusiai pacientų duomenis, turėtų būti skirta bauda.
Pasak G.Baranausko, pokyčių numatyta ir kitais metais – galūnių protezus galės gaminti ir pritaikyti tik tos įmonės, kuriose dirba ortopedas technologas, turintis Akreditavimo tarnybos suteiktą spaudo numerį. Šeimos gydytojai bus skatinami stebėti prie jų prisirašiusius pacientus, ar jie tikrai naudojasi protezais. Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė Rūta Garšvienė stebisi, kad taip ilgai užtruko, kol atsirado reikalavimas ortopedijos įmonei turėti šios srities specialistą. Jos teigimu, turėtų būti griežčiau reglamentuota ir pati paslauga. „Jei mes gamintume protezus tik tiems, kam tikrai reikia pagal dabartinį finansavimą pinigų užtektų ir sportiniams protezams, ir modernesniems, ir antram protezui plaukimui“, – įsitikinusi R.Garšvienė.
VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad žmonės labai nedrąsiai skundžiasi dėl netinkamos protezo kokybės ar dėl ortopedijos įmonės veiklos, todėl ne apie visus atvejus sužinoma. Jis ragina būti aktyvesniems ir kilus abejonių, nedvejojant kreiptis arba į Ligonių kasą, arba į Akreditavimo tarnybą.
UAB „Ortho-modus“ marketingo direktorė Jūratė Kunigėlienė atkreipė dėmesį, kad žmonės dažniausiai žino Ligonių kasą, o tai, kad dėl ortopedijos priemonės reikia kreiptis į Akreditavimo tarnybą, jiems dažnai būna nauja.
Lietuvos neįgaliųjų draugija parengė lankstinuką, kuriame galima rasti informaciją galūnių protezų naudotojams, taip pat nurodytos ir institucijos, į kurias reikia kreiptis įtarus pažeidimus.
„Labai kviečiu ateiti, kalbėti, išsakyti problemas, nes tik žinodami mes galime padėti, – sako ir Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė. „Labai tikiuosi, kad mūsų valdžios atstovai, kurie atsakingi, atkreips dėmesį, kad būtų priimti įstatymai, kurie padės žmonėms geriau prisitaikyti aplinkoje ir adaptuotis į visuomenę. Lietuvos neįgaliųjų draugija paskleis šitas žinias ir informaciją, nes vienijame 64 organizacijas“, – apibendrindamas diskusiją sakė Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas.
Apskritojo stalo diskusija surengta įgyvendinant projektą „Lietuvos neįgaliųjų draugijos institucinis stiprinimas“, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
