Lietuvoje daugėja gimnazijų, kurias baigę abiturientai niekur nestoja ir net nedirba

Paskelbti naujausi Lietuvos gimnazijų reitingai, sudaryti remiantis 2021 metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.

Plačiau skaitykite čia: Gimnazijų reitingas: įtakos pasiekimams turėjo karantinas, tarp geriausių – tik didieji miestai.

„Užimtumo centrai“

Tačiau yra ir kita medalio pusė – šalia geriausiųjų išskirtos ir tos gimnazijos, kurių abiturientai vėliau nesiekia ne tik aukštojo, bet net ir profesinio mokslo. Anot reitingų, dešimtys gimnazijų tapo „užimtumo centrais“ – jų abiturientai neįstoja ne tik į universitetus ar kolegijas, bet ir profesines mokyklas.

„Daugėja gimnazijų, kurių abiturientai neįstoja nei į universitetus, nei kolegijas, nei mokosi profesinėse mokyklose, o ir nedirba. Daugelyje šalies savivaldybių yra nuo vienos iki kelių tokių gimnazijų“, – teigia reitingus rengiantys žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

VIDEO: Spaudos konferencija – švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingai

Spaudos konferencija – švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingai

Jų teigimu, tėvams gal sunku tai suprasti, tačiau Lietuvoje yra beveik 370 gimnazijų, kurių lygis labai skiriasi.

„Atvažiavęs į kiekvieną mokyklą, supranti, kaip ji save suvokia, kokius tikslus kelia, turi viziją, skirtingą negu kaimyninės gimnazijos. Tėvams vaiką šiandien atvesti į mokyklą yra loterija, vienose keliami akademiniai reikalavimai, kitose geros savijautos reikalavimai, trečiose ruošia gyvenimui, kas yra labai neapibrėžta.

Bet mes specialiai šį kartą išnarstėme mokyklas, kaip jos paruošia gyvenimui“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Skiriasi dešimtimis kartų

Jo teigimu, JAV, Anglijoje, Skandinavijos kraštuose taip vertinamos aukštosios mokyklos: žiūrimi pasiekimai, kai baigia absolventai aukštąją mokyklą, kiek jų susiranda darbą, kur susiranda tą darbą, kaip kyla karjeros laiptais, kaip jiems sekasi po 5, 10 metų, kokius gauna atlyginimus. Vien iš šitų parametrų esą labai aiškiai matomas aukštosios mokyklos lygis ir kokybė.

„Nusileidę į gimnazijų segmentą, dabar matome, nagrinėjame, kaip sekasi gimnazijų abiturientams. Pernai abiturientai baigė mokyklas ir mes nagrinėjome, kiek iš jų įstojo į universitetus, kiek į kolegijas, kiek į profesines mokyklas. Kiek nuėjo dirbti, taip pat ir nekvalifikuotų darbų, o kiek iš viso nei įstojo, nei dirba, tai dažnu atveju yra Užimtumo tarnybos klientai.

Tarkim, mūsų taip idealizuojamoje Suomijoje skirtumai tarp atskirų mokyklų lygio ir mokinių pasiekimų sudaro nuo 16 iki 18 proc. Lietuvoje skirtumai tarp atskirų mokyklų siekia 6 kartus. Tai čia pagal pasiekimus ir egzaminus. O pagal tai, kaip jaunuoliai pasirenka ateities kelią, skirtumai siekia daugiau nei 10 kartų“, – teigė G.Sarafinas.

Yra apie 25 mokyklos, iš kurių nė vienas vaikas neįstojo į universitetą, o mokyklos sako, kad neturi tikslo mokinių parengti aukštosioms mokykloms, anot G.Sarafino, tikslas yra – „kad vaikai gerai gyventų“, nors tai nėra labai apibrėžta.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Gimnazija Kaune

„Tai geras tikslas, bet jeigu vaikas nori dirbti ar stoti į profesinę mokyklą, jis tai gali daryti ir baigęs 10 klasių, ar 8 klases. O į gimnaziją ateitų tie, kurie turi didesnių siekių. Tarkim, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje tik nuo 50 iki 60 proc. dešimtokų ateina į gimnazijų vienuoliktą klasę. Lietuvoje ateina kas nori, visi gali ateiti. Tai ir yra mūsų švietimo sistemos kokybės bėda ir yda“, – kalbėjo jis.

Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonai

Pateikdami pavyzdžius, kur daugiausia jaunuolių, kurie baigę gimnazijas (remtasi 2021–2021 m. laidos abiturientų duomenimis) nei mokėsi, nei dirbo, reitingų sudarytojai mini Vilniaus rajono Eitminiškių gimnaziją, iš kurios pernai metų laidos abiturientų net 85,71 proc. dirbo nekvalifikuotus darbus, dar 14,29 proc. nežinia, ką veikia, o kur nors besimokančių nėra nė vieno.

Nei studijuoja, nei dirba 44,44 proc. Anykščių rajono Svėdasų J.Tumo Vaižganto gimnazijos pernai metų laidos abiturientų, o dar 33,33 proc. baigusių šią mokyklų jaunuolių dirbo bet kokius nekvalifikuotus darbus, 22,22 proc. įstojo mokytis į profesinę mokyklą, nors gimnazijos tikslas nėra nei ruošti profesinei mokyklai, nei dirbti nekvalifikuotų darbų, nei ruošti „Užimtumo tarnybos klientus“, tai yra nedarbui.

20 proc. Kauno rajono Piliuonos gimnazijos abiturientų taip pat nežinia, ką veikia po gimnazijos baigimo, dar 40 proc. dirba nekvalifikuotus darbus, 30 proc. mokosi profesinėje mokykloje, o studijuojančių aukštosiose mokyklose nėra.

36,36 proc. Šalčininkų rajono Kalesninkų L.Narbuto gimnazijos abiturientų irgi nežinia, ką veikia, dar 45,45 proc. verčiasi mažai kvalifikuotais darbais, 9,09 proc. mokosi profesinėse mokyklose, o universitetuose studijuoja 9,09 proc. baigusiųjų šią gimnaziją.

16,67 proc. Šalčininkų rajono P.K.Bžostovskio gimnazijos abiturientų taip pat nežinia, ką veikia po mokyklos baigimo, o 50 proc. baigusiųjų dirba menkai kvalifikuotus darbus, 25 proc. – mokosi profesinėse mokyklose, 8,33 proc. įstojo į kolegijas.

22,73 proc. Šalčininkų „Santarvės“ gimnazijos abiturientų taip pat nei kur nors mokosi, nei dirba, o 50 proc. dirba nekvalifikuotus darbus, 18,18 proc. mokosi profesinėse mokyklose, po 4,55 proc. visų šios mokyklos abiturientų mokosi universitetuose ir kolegijose.

70 proc. Trakų rajono L. Komolovskio gimnazijos abiturientų dirba menkai kvalifikuotus darbus, dar 10 proc. mokosi profesinėse mokyklose ir po 10 proc. mokosi universitetuose arba kolegijose.

Arba štai 46,67 proc. Alytaus rajono Pivašiūnų gimnazijos abiturientų dirba, 13,33 proc. – nežinia, kuo užsiima, o likusieji 40 proc. baigusių gimnaziją mokosi profesinėse mokykloje – nors gimnazijos tikslas nėra ruošti mokinius mokytis profesinėse.

Toje pačioje savivaldybėje skirtumai milžiniški

Reitingų rengėjai palygino ir kai kurių savivaldybių mokyklas. Štai, tarkim, Marijampolės savivaldybė – Marijonų gimnazijos pernai 80 proc. gimnazistų įstojo į aukštąsias mokyklas, 6 proc. nuėjo dirbti. O kitos tos pačios savivaldybės gimnazija – Igliaukos – neturėjo nė vieno įstojusio į universitetus, trečdalis įstojo į profesines mokyklas, dar tiek pat nuėjo dirbti, niekur nestojo ir nedirbo 15 proc.

„Turime dvi mokyklas toje pačioje savivaldybėje, tai įsivaizduokite, kokios skirtingos tų gimnazistų perspektyvos. Ir kaip galima sakyti, kad rengia žmones gyvenimui. Per kurią vietą jūs parengiate? Nereikia baigti gimnazijos, kad eitum dirbti juodų darbų ar į Užimtumo tarnybą. Tokie argumentai yra nerimti.

Arba kitas pavyzdys – Panevėžio m. savivaldybė. J.Balčikonio gimnazijos 72 proc. įstojo į universitetus, 3 proc. į užsienio universitetus, 14 proc. į kolegijas, 0 į profesines mokyklas, 7 proc. nuėjo dirbti.

Turime dvi mokyklas toje pačioje savivaldybėje, tai įsivaizduokite, kokios skirtingos tų gimnazistų perspektyvos. Ir kaip galima sakyti, kad rengia žmones gyvenimui. Per kurią vietą jūs parengiate?

Kita tos pačios savivaldybės mokykla, Žemkalnio gimnazija. Jos buvos kažkada lygiavertės, konkuravo tarpusavyje, labai stiprios, stipriausios Panevėžio gimnazijos. O šiandien iš Žemkalnio gimnazijos į universitetus įstojo 5,8 proc., į profesines mokyklas 23 proc., 41 proc. išėjo dirbti, 14,5 proc. niekur nestojo ir nedirba“, – vardijo G.Sarafinas.

Jo teigimu, tai to paties miesto mokyklos, tad negalima sakyti, kad labai skiriasi socialinis, kultūrinis kontekstas.

Paminėtas ir Širvintų rajonas: Gelvonų gimnazija – 0 proc. į universitetus, 3 proc. į kolegijas, 56 proc. nuėjo dirbti, 21 proc. nei dirba, nei mokosi, o iš viso buvo 32 abiturientai.

„Tai jaunų žmonių gyvenimai. Sakyti, kad gimnazijų tikslas nėra parengti mokinius aukštosioms mokykloms, tai kam tada? Tie vaikai turi didelių siekių“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Anot J.Kučinskaitės, atliekant šį tyrimą labai atsiskleidė, kurios mokyklos orientuojasi į vaiką, o kurios labiau rūpinasi savo darbo vietomis: „Jeigu mokinys baigia gimnaziją bet kokiais žemiausiais pažymiais ir po to nueina į profesinę mokyklą arba dirba nekvalifikuotus darbus, arba nueina į Darbo biržą.

Daugybėje gimnazijų mokiniai net nelaiko valstybinių brandos egzaminų. Išlaiko tik mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą ir dar vieną bet kokį, dažniausiai renkasi darbų egzaminą ir gauna mokyklos baigimo pažymėjimą. Su tuo pažymėjimu kaip ir nėra jokios ateities.“

Tinklo kūrimo taisyklės neveikia

Anot rengėjų, prieš daugiau nei dešimtmetį, 2011 m. birželį, Vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisykles, taip pat buvo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija.

„Netrukus Švietimo mokslo ir sporto ministerija pavedė savivaldybėms iki 2012 m. vasario parengti mokyklų tinklo pertvarkos (optimizavimo) planą. Remiantis juo bei Švietimo įstatymu, gimnazijomis galėjo tapti tik tos vidurinės mokyklos, kurios siekia aukščiausių akademinių standartų. Visos kitos vidurinės mokyklos, kurios neatitiko tiek įstatyme, tiek pertvarkos plane nustatytų taisyklių, 2015 m.
turėjo tapti kitų tipų mokyklomis: pagrindinėmis, progimnazijomis arba pradinėmis.

Dabartinė švietimo ministrė prieš keletą mėnesių pristatė naują mokyklų optimizavimo planą, deja, tos mokyklos, kurios pagal įvairius parametrus multiplikuoja švietimo „nekokybę“, panašu, kad ir toliau galės tai sėkmingai daryti. Jos neįtrauktos į optimizavimo planą“, – teigia rengėjai.

Anot G.Sarafino, mokyklos ir savivaldybės puikiai žino savo mokinių pasiekimus, kur jie įstojo, kaip jiems sekasi, tačiau ne visada į tai kreipia dėmesį.

„Esu aplankęs daugiau nei 300 mokyklų, tai jau per pirmą valandą pajunti, koks tos mokyklos lygmuo. Juk ir Švietimo skyriai, Švietimo ministerijos atstovai, kai važiuoja, mato, kokie yra nežemiški skirtumai tarp Lietuvos mokyklų“, – tikino G.Sarafinas.