Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos narystę remia net 68 proc. respondentų (prieš metus šalininkų skaičius siekė 59 proc.). Nuo 18 iki 14 proc. sumažėjo ir narystei nepritarančiųjų skaičius.
Paprašyti įvardinti konkrečią narystės ES naudą, apklaustieji, kaip ir prieš metus, dažniausiai minėjo finansinę ir ekonominę paramą (38 proc.), judėjimo laisvę (25 proc.) bei galimybę dirbti užsienyje (11 proc.). Kone keturgubai (nuo 3 iki 11 proc.) šoktelėjo manančiųjų, kad priklausymas Bendrijai padeda užtikrinti Lietuvos saugumą, skaičius.
39 proc. apklaustųjų mano, kad didžiausia Baltijos šalis ES teikiamus privalumus dar geriau išnaudos 2015-aisiais įsivedusi eurą.
39 proc. apklaustųjų mano, kad didžiausia Baltijos šalis ES teikiamus privalumus dar geriau išnaudos 2015-aisiais įsivedusi eurą.
Paklausti apie Lietuvos prioritetus ES politikoje, 53 proc. nurodė, kad šalis turėtų siekti didesnės energetinės nepriklausomybės, 52 proc. mano, kad reikėtų kuo efektyviau panaudoti finansinę paramą.
Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (56 proc.) gyventojų remia ES plėtrą. Daugiausia lietuvių (40 proc.) norėtų, kad į Bendriją būtų priimta birželio 27 d. Asociacijos susitarimą su ES pasirašiusi Ukraina.
Paprašyti išskirti svarbiausius pirmojo Lietuvos narystės ES dešimtmečio įvykius, daugiausia apklaustųjų (42 proc.) minėjo Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Dauguma respondentų (61 proc.) įsitikinę, kad šalis jai pirmąkart patikėtas pareigas atliko sėkmingai, ir tik 10 proc. pirmininkavimą įvertino neigiamai. Įvardydami konkrečią pirmininkavimo naudą, lietuviai teigė, jog jis padidino šalies žinomumą (72 proc.), atnešė naudos viešbučiams bei maitino įstaigoms (66 proc.), sustiprino Lietuvos pozicijas tarptautinėje arenoje (65 proc.).
„Vilmorus“ birželio 6–15 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1005 pilnamečiai Lietuvos gyventojai.
