Apie mokymąsi namuose šiemet garsiau prabilta po to, kai kauniečiai Inga ir Mindaugas Vilčinskai savavališkai išsivežė vaikus, kurie buvo apgyvendinti vaikų gerovės centre „Pastogė“. Tąsyk viešoje erdvėje ne kartą buvo akcentuojama, kad vaikai iš šeimos paimti dėl to, jog tėvai jų neleido į mokyklą.
Tačiau tai nėra tiesa – sprendimą iš šeimos paimti vaikus teismas priėmė įvertinęs daugelį aplinkybių. Tuo tarpu ugdymas šeimoje Lietuvoje nėra draudžiamas.
15min pokalbis apie tai – su Ugdymo šeimoje asociacijos vadove Agne Kundrotiene.
– Jūsų nuomone, kodėl šeimos renkasi tokį mokymosi modelį? Asociacijos puslapyje akcentuojama: vis daugiau žmonių susiduria su būtinybe vaikus mokyti kitaip, nei tai daroma standartinėje šiandienos mokykloje. Ar tai vienintelė priežastis?
Ar tėvai nevardina ir kitų dalykų, tarkime, mokykloje vaikai gali patirti patyčias arba baimė dėl psichotropinių medžiagų, elektroninių. cigarečių – juk vartojančių vaikų amžius jaunėja.
– Šiemet ugdymą šeimoje pasirinko 22 priešmokyklinukai ir 34 pirmokai.
Tokį modelį šeimos renkasi dėl labai įvairių priežasčių – tiek dėl tėvų darbo pobūdžio, tiek dėl vaikų asmeninių savybių ir gebėjimų, mokymosi standartinėje sistemoje sunkumų, finansinių, geografinių, kitų socialinių veiksnių, nuo ko priklauso visas unikalus konkrečios šeimos aplinkybių derinys.
Nėra vienos tendencijos.
Visos šeimos tikrai labai skirtingos ir jų pasirinkimo motyvai labai nevienodi. Tai, kad švietimo įstaigos, susidurdamos su įvairiais šiandienos iššūkiais, dažnai negali užtikrinti vaikams kokybiško švietimo, tikiu, kad irgi iš dalies yra priežastis, dėl kurios pasirenkamas ugdymas šeimoje.
Dažnu atveju mokykla yra strigusi frontalinio mokymo (kai vienas mokytojas stovi prieš klasę ir išdėsto žinias) modelyje, kuris šių dienų kontekste kuo toliau, tuo labiau darosi nebeefektyvus.
