Po kelis šimtus nelegalių migrantų per dieną – prie tokių skaičių buvome įpratę iki šios savaitės antradienio, kai įsigaliojo vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sprendimas, leidžiantis migrantus nukreipti atgal į Baltarusiją ir neįleisti į Lietuvą.
56 nauji darbuotojai
Dabar šie skaičiai dešimt kartų mažesni, vis dėlto Migracijos departamentas atokvėpio kol kas nejaučia ir dar kurį laiką, kaip sako jo direktorė Evelina Gudzinskaitė, nepajus.
„Vidinė krizė departamente jau praėjo – mes persiorientavome, nusistatėme naujas darbo tvarkas, procedūras. Praėjusią savaitę vykdėme atrankas į papildomus etatus, jas pabaigėme, labai džiaugiuosi, kad iš pirmo karto. Tai toks įspūdingas dalykas.
Dabar ateina nauji darbuotojai, šią savaitę 9, kitą savaitę dar daugiau, pradedame juos įvedinėti į procedūras. Iš viso turime priimti 56 naujus darbuotojus.
Mums tas didysis sukrėtimas jau praeityje, dėliojame detales ir įgauname kitą pagreitį“, – apie situaciją šiuo metu Migracijos departamente, kurio specialistai nagrinėja ir neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymus, kalbėjo E.Gudzinskaitė.
Vidinė krizė departamente jau praėjo – persiorientavome, nusistatėme naujas darbo tvarkas, procedūras.
Jos teigimu, dabar jau suprantama, kad tai „kita tikrovė“, su savo sąlygomis ir reikalavimais, prie kurių teko prisitaikyti.
„Dabar jau prasideda juodas darbas“, – tikino ji.
Teigiamų atsakymų nėra
Šiuo metu, kaip sako direktorė, „ant stalo“ yra daugiau nei tūkstantis prieglobsčio prašymų.
„Iš šitos bangos kol kas visi prieglobsčio prašymai, kuriuos mes išnagrinėjome, buvo nepatenkinti“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Prašymą dėl prieglobsčio departamentas turėtų išnagrinėti per dešimt darbo dienų, tačiau, kaip sako direktorė, kol kas tai neįmanoma: „Kai kuriuos prašymus nuo padavimo departamente mes išnagrinėjame per keturias savaites. Kai kurie ilgiau užtrunka – stringa registracija, galbūt prašytojas izoliuojasi dėl COVID-19, ar buvo jie pabėgę ir vėl grąžinti.
Iš šitos bangos kol kas visi prieglobsčio prašymai, kuriuos mes išnagrinėjome, buvo nepatenkinti.
Tai kai kuriems užtrunka ir šešias savaites, bet čia tais atvejais, kai dėl kažkokių priežasčių procesas užtruko.“
Paklausta, kodėl prašymai nėra patenkinami, E.Gudzinskaitė neslėpė – patys žmonės nėra nusiteikę prašytis prieglobsčio.
„Jie tiesiog formaliai pasiprašo prieglobsčio, kai kurie ir nurodo – dėl ekonominių priežasčių. Kiti dar pasigalvoja kokią nors priežastį, kad yra persekiojami giminių, kaimynų. Bet realiai jie net neplanuoja prašytis prieglobsčio.
Žinoma, tame sraute gali atsirasti tokių, kuriems reikės suteikti prieglobstį. Gali būti rimtų atvejų, bet kol kas tarp tų, dėl kurių mes priėmėme sprendimus, tai tokių dar nematėme“, – kalbėjo departamento direktorė.
Meluoja ir dingsta
Ji taip pat pabrėžė, kad migrantai labai nenoriai bendradarbiauja su departamento darbuotojais – nesako tiesos: „Mes visą laiką, kai pradedame bendrauti, tikime tuo, ką mums sako, priimame tą istoriją. Bet paskui pradėjus toliau domėtis, paaiškėja, kad jie mums sako netiesą, nėra nusiteikę bendradarbiauti.“
Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar.
Kai kurių prašymų svarstymus departamentas iš viso nutraukia – tuomet, jeigu dingsta patys prašytojai.
„Yra tokių, kurie dingsta, paskui juos grąžina, mes vėl nagrinėjame. Tokių nutrauktų prašymų turime apie 200 iš tų atvykusiųjų dabar“, – patvirtino E.Gudzinskaitė.
Paprastai šie migrantai paskui atsiranda, kaip sako departamento direktorė, „kur jie dings“: „Jie užregistruoti mūsų sistemose, taip pat europinėje sistemoje. Bet kuriuo atveju, jeigu jie iškeliauja į Vokietiją ar kokią kitą valstybę, anksčiau ar vėliau juos randa ir grąžina mums. Tad grįš jie pas mus.“
Neigiamus atsakymus gavę migrantai priima sprendimus. Pirmiausia skundai atkeliauja vėl į Migracijos departamentą. Pasak jo vadovės, praeitą savaitę apskųsta 11 sprendimų, šią – jau 19.
Kaip sako departamento direktorė, patys prašymai tokie, kad nesunku suprasti, jog migrantai to prieglobsčio Lietuvoje nenori.
Vis dėlto tai nereiškia, kad šiais metais niekas negavo politinio prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamento vadovės teigimu, nuo metų pradžios tokių prašymų patenkinta 73, tačiau visi šie prašytojai teisėtai pateko į Lietuvą, kreipėsi ir turėjo pagrindą gauti prieglobstį. Tarkim, atvyko iš Baltarusijos.
Tikisi sudominti grįžimu už pinigus
Paklausta, ar jau buvo atvejų, kai nelegaliai į Lietuvą patekę migrantai domėjosi galimybe gauti pinigų ir grįžti į savo gimtąją šalį, E.Gudzinskaitė sakė, kad kol kas tvarka tik ruošiama, derinama ir šios procedūros nepradėjo įgyvendinti nei pasieniečiai, nei migracijos pareigūnai.
„Bet yra Tarptautinė migracijos organizacija, kuri irgi savo projektą vykdo dėl paramos grįžimui, tai jie turi keletą žmonių, kurie jau rimtai yra apsisprendę ir dėl jų dabar vyksta techninės procedūros, kaip gauti grįžimo dokumentus ir nupirkti bilietus.
Tokių vienetai jau yra. Taigi dėl to galima manyti, kad kai mes daugiau tokių galimybių suteiksime, turėtų daugiau tokių žmonių atsirasti“, – įsitikinusi E.Gudzinskaitė.
Be to, orai keičiasi, šiuo metu prasidėjusi vadinamoji lietuviška vasara jau sukėlė nepasitenkinimą tarp migrantų Rūdninkų poligone, kai sušlapo jų palapinės. Tuoj ateis, kaip sako E.Gudzinskaitė, „lietuviškas ruduo, lietuviška žiema“, tuomet esą ir mąstantys, save gerbiantys žmonės dar kartą pagalvos, ką jie čia veikia.
