„Vakar vakcinavimo metu, iš karto po vakcinavimo, yra įvykęs mirties atvejis, faktiškai vakcinavimo metu. Mirė 77 metų amžiaus asmuo, turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių susirgimų. Mirties atvejis su vakcina nesiejamas, kas yra labai svarbu“, – spaudos konferencijos metu teigė VVKT vadovas Gytis Andrulionis.
Pasak VVKT vadovo, pacientas buvo skiepijamas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigė, kad mirtis įvyko dėl sutrikusios širdies veiklos:
„Vadinamoji staigi kardialinė mirtis – tai yra, mirtis dėl širdies veiklos ūminio sutrikimo“.
Vyras mirė ketvirtadienio rytą Pasvalio rajono savivaldybėje, ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. VVKT pranešimą apie įvykį gavo penktadienį po pietų, apie 14 val.
Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pasak G.Andrulionio, nurodė kad mirtis – nesiejama su vakcina ir vakcinavimu, todėl VVKT duomenų manyti kitaip neturi.
„Atlikti vertinimai rodo, kad atvejis nesusijęs su vakcinavimu“, – pažymėjo jis.
Bei papildė, kad „duomenų arba žinių, jog vakcina, vakcinavimo procesas būtų nulėmęs mirtį, nei Lietuvoje, nei mums žinomose Europos valstybėse, nebuvo fiksuota.“
VVKT atstovas teigė, kad apie atvejį nuspręsta pranešti, norint apsisaugoti nuo spekuliacijų bei neteisingos informacijos traktavimo.
Vertinama kaip sutapimas
„Asmuo buvo vakcinuotas ambulatorinėje sveikatos įstaigoje, kur neilgai trukus po vakcinacijos, laukiant toje patalpoje, kur buvo skirta palaukti po vakcinacijos tam tikrą laiką <...> žmogų staiga ištiko klinikinė mirtis, buvo teikta reanimacinė pagalba“, – situaciją nupasakojo R.Pilvinienė.
Ji pažymėjo, kad visi įtariami sunkūs reiškiniai ar nepageidaujamos reakcijos yra vertinamos VVKT specialistų, bei surinkta informacija teikiama į Europos vaistų farmakologinio budrumo bazę, į kurią suplaukia informacija apie ES valstybėse gautus pranešimus dėl nepageidaujamų reakcijų.
Gautą informaciją vertina EVA specialistai. Šią informaciją gali taip pat pasiimti, įsivertinti ir naudoti tolesniam saugumo vertinimui farmacinių kompanijų atstovai.
VVKT, jos teigimu, įvertino visą pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad vakcinacija iš tiesų nelėmė ligonio mirties.
„Buvo daugiau atsitiktinis reiškinys, negu sąsajos būtų kažkokios atrastos su procesais, kurie galėjo įvykti vakcinacijos metu“, – spaudos konferencijos metu pažymėjo ji.
Atlikti vertinimai rodo, kad atvejis nesusijęs su vakcinavimu.
Ekspertų teigimu, mirtį greičiausiai nulėmė asmens turėtos gretutinės ligos.
„Apie tokią staigią reakciją net sunku būtų paaiškinti, kas būtų galėję įvykti taip staiga, tiesiog iš karto – skiepijimo metu.
Tai greičiausiai yra nulemta tų gretutinių ligų, kuriomis pagyvenęs žmogus sirgo“, – apie mirties galimas priežastis kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad trečiosios fazės „AstraZeneca“ vakcinos klinikiniuose tyrimuose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių ir tarp jų nebuvo fiksuota nei viena mirtis.
Vis dėlto, pasak jos, reikalinga analizuoti kiekvieną atvejį:
„Kai yra skiepijamas didelis kiekis žmonių, tokie atvejai ištinka. Tam būtina išsiaiškinti, ar tai yra kažkaip susiję su vakcina, ar nesusiję. Šiuo atveju taip pat reikalingas kruopštus atvejo išnagrinėjimas. Tada bus galima turėti patvirtinimą ar paneigimą, kad su vakcina tai nesusiję“, – sakė A.Žvirblienė.
802 pranešimai dėl nepageidaujamų reakcijų
VVKT šią savaitę pranešė, kad nuo vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos) iki vasario 19 dienos sulaukta 802 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.
Per šį laiką žmonės buvo skiepijami trimis, šiuo metu Lietuvos rinkoje esančiomis vakcinomis. Dėl vakcinos „Comirnaty“ gauti 585 pranešimai, dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine Moderna“ – 34 pranešimai, dėl vakcinos „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ – 172 pranešimai. 11-oje gautų ĮNR pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
