Šeštadienį vakare Vilniuje, Pelesos gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“ žmones gąsdino 27 metų vyras, kuris eidamas per gatvę garsiai rėkė ir šaudė iš pistoleto. Vyras šaukė, jog nori nusižudyti. Įvykio liudininkai nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvykęs ekipažas bandė raminti įsismarkavusį šaulį. Galiausiai, sulaukus progos, vyras buvo sutramdytas panaudojus elektrošoką.
Šiaurietiškas mentalitetas
Mes gyvename labai ramioje, šiaurietiškoje valstybėje, kur žmonių būdas yra labai šaltas, – sakė Kęstutis Lančinskas.
 |
| Kęstutis Lančinskas/15min.lt nuotr. |
„Bendravau su pareigūnais ir skaičiau surinktą medžiagą. Galiu pasakyti, kad pareigūnai dirbo gerai“, – 15min.lt sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Kęstutis Lančinskas.
Pasak jo, į vietą atvykęs patyręs pareigūnas pagal šūvius sugebėjo atpažinti, kad šaudoma iš dujinio pistoleto. Policininkas suprato, kad nėra didelio pavojaus.
Paklaustas, ar policijos pareigūnai žinotų, kaip elgtis, jei ginklas būtų tikras, K.Lančinskas patikino, kad tam ruošiamasi nuolat, tačiau praktinės patirties trūksta. „Tokių situacijų būna labai mažai. Mes gyvename labai ramioje, šiaurietiškoje valstybėje, kur žmonių būdas yra labai šaltas. Vienas dalykas yra mokymai, kitas – realios situacijos. Pareigūnai turi mažai patirties, todėl jiems sunku įvertinti situaciją atsidūrus vietoje“, – pripažino jis.
Skirtingi įstatymai
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje su realiu pavojumi gyvybei retai susiduria ir gatvės praeiviai, todėl jie irgi nežino, kaip elgtis: „Žmonės yra labai smalsūs ir nesugeba įvertinti situacijos pavojingumo. Labai daug žmonių tarsi žiopliai sueina į vieną vietą ir spokso. Jie dažnai trukdo policijos pareigūnams ir sukelia pavojų patys sau.“
Dokumentiniuose kadruose iš JAV matoma, kad pareigūnai į ilgas derybas su ginkluotais įtariamaisiais nesivelia. K.Lančinskas nurodė, kad Lietuvoje policininkams taip laisvai kaip JAV naudoti ginklo neleidžia įstatymai. „Ginklo naudojimo taisyklės skiriasi. JAV yra didesnis pavojaus lygis. Ten daugiau ginkluotų žmonių, todėl tarnybinio ginklo panaudojimo tvarka visai kitokia. Europoje kitos tradicijos. Mes laikomės europietiškų standartų“, – sakė jis.
 |
| Scanpix nuotr./JAV policija |
Pasak K.Lančinsko, Policijos veiklos įstatyme labai aiškiai apibrėžta, kada pareigūnas gali naudoti ginklą – tik tuomet, kai jo arba aplinkinių gyvybei gresia realus pavojus. Tokiomis aplinkybėmis panaudoję ginklą pareigūnai būtų teisūs, tačiau visais atvejais turės būti atliktas tyrimas, ar pavojingo asmens nebuvo galima nukenksminti kitomis priemonėmis. Pašnekovas per pastaruosius 15 metų neprisiminė atvejų, kai į iškvietimą atvykę pareigūnai būtų priversti nukauti įtariamąjį.
Ginklą gali įsigyti ir ligonis
Šiandien psichikos ligoniams yra ir teorinė, ir praktinė galimybė įsigyti ginklą, – teigė Saulius Skvernelis.
 |
| Saulius Skvernelis |
Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis 15min.lt teigė, kad Lietuvoje policininkai sulaukia politikų kritikos už daug švelnesnius veiksmus nei tarnybinio ginklo panaudojimas. „Lietuvoje kai kurie veikėjai ryžtingus policijos veiksmus vertina, švelniai tariant, keistokai. Ne kartą galėjome įsitikinti, kad policijos pareigūnai laikosi įstatymo ir gali patys priimti sprendimus. Iškilus grėsmei jie nesižvalgo į vadovus, nekreipia dėmesio, ką pasakys politikai, o veikia ryžtingai. Pastaruoju metu matau kai kurių jėgų norą, kad policija taptų kartoninė, bet ji tokia niekada netaps“, – sakė policijos vadovas.
S.Skvernelio teigimu, pavojų didina ir tai, jog šiuo metu nėra bendro psichikos ligonių registro, todėl ginklą gali įsigyti ir žmonės su psichikos problemomis: „Ši problema egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Mes nuosekliai bandome įteigti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad reikalingas bendras psichikos ligonių registras. Bet kol kas sunkiai sekasi rasti sutarimą, nes kliuvinys yra pacientų teisės. Dėl to šiandien yra ir teorinė, ir praktinė galimybė tokiems žmonėms įsigyti ginklą.“
Paklaustas apie policijos pareigūnų fizinį ir psichologinį pasiruošimą reaguoti į visuomenei itin didelį pavojų keliančių asmenų veiksmus, kai prasideda šaudymas viešoje vietoje, S.Skvernelis tikino, kad mokymai vyksta nuolatos: „Buvome išsiuntę pareigūnus mokytis į Vokietiją. Yra parengti instruktoriai, kurie organizuoja mokymus policijos įstaigose. Dirbame ir su švietimo įstaigomis. Kaip elgtis tokiais atvejais, policija tikrai žino. Didesnė problema, kad mokyklų, darželių darbuotojai, masiniuose susibūrimuose dalyvaujantys žmonės nežino, kaip elgtis iškilus pavojui.“
Trūksta lėšų
Reikia sukurti duomenų administravimo programas. Tos problemos nėra lengvai išsprendžiamos, – nurodė Vytenis Andriukaitis.
 |
| Vytenis Povilas Andriukaitis |
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis 15min.lt patvirtino, kad ligų registrai Lietuvoje yra itin didelė problema. Duomenų bankai, kurie reikalingi išduodant ginklą ar teises, moksliniams tyrimams, gydymui ištikus nelaimei, nėra išsamūs.
„Čia yra ir asmens duomenų apsaugos problema, ir techninis registrų sutvarkymo klausimas. Aš keliu šiuos klausimus, tačiau atsiranda lėšų problema. Reikia sukurti duomenų administravimo programas. Tos problemos nėra lengvai išsprendžiamos“, – teigė ministras.
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad neretai privačiai psichikos problemas besigydantis asmuo gali būti neįtrauktas į jokias įskaitas, todėl jam ginklas ar vairuotojo pažymėjimas išduodamas be jokių kliūčių. V.Andriukaitis žada permainų: „Šių metų gegužės mėnesį Konstitucinis Teismas nutarime dėl Sveikatos draudimo įstatymo pasakė, kad duomenis privalo teikti visi subjektai, kurie dirba sveikatos sektoriuje, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Visiškai nesvarbu, ar privati institucija, ar valstybinė. Valstybė privalo kontroliuoti visų įstaigų darbą ir kaupti duomenis. Dabar kaip tik ir pradedame keisti įstatymų normas, kad privaloma informacija būtų teikiama.“
Plūsta žmonės
Tikimasi, kad pokyčių atneš nuo kitų metų įsigaliojanti griežtesnė ginklų pardavimo tvarka. Iki to laiko visi asmenys, namuose turintys dujinius pistoletus, juos privalo užregistruoti policijoje. K.Lančinsko teigimu, šiuo metu pastebimas padidėjęs žmonių srautas. Vilniaus policijos vadovas teigė, kad net ir su nelegaliai įsigytu dujiniu pistoletu atėję žmonės nebus baudžiami.
 |
| VSAT nuotr./Pistoletas |
„Iki 2014 m. sausio 1 d. policija tikrai nebaus už atneštą dujinį pistoletą. Jei ginklas įsigytas nelegaliai, neturi identifikacijos numerio, bus pasiūlyta jį sunaikinti ar koks nors kitas sprendimas. Bet baudžiama už tai nebus“, – sakė jis.
Deryboms laiko nėra
Jeigu ginkluotas žmogus kelia grėsmę aplinkiniams ar pareigūnams – į šūvius reaguojame šūviais, – paaiškino Viktoras Grabauskas.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Viktoras Grabauskas |
Antiteroristinės rinktinės „Aras“ vadovas Viktoras Grabauskas 15min.lt teigė, kad reikia skirti kasdienį policijos darbą ir specialiąsias operacijas. Pasak jo, į iškvietimą vykstantys pareigūnai turi patys įvertinti pavojaus laipsnį ir reaguoti adekvačiai. „Aro“ vyrai į iškvietimą vyksta aiškiai žinodami, ko gali tikėtis.
„Mes veikiame turėdami konkrečią informaciją, kad asmuo yra pavojingas, jo turimas ginklas tikras. Mūsų darbuotojai į derybas nesileidžia – jeigu yra pasipriešinimas, jie reaguoja atitinkamais veiksmais“, – sakė V.Grabauskas.
Greita rinktinės pareigūnų reakcija itin svarbi, kai pavojus kyla aplinkinių gyvybei. „Įkaitų situacijoje, jeigu ginkluotas žmogus kelia grėsmę aplinkiniams ar pareigūnams, į šūvius reaguojame šūviais“, – minėjo „Aro“ vadovas.
