Į spalio 1 – 4 dienomis vyksiančias pratybas ketinama įtraukti ir vietos gyventojus.
„Mūsų tikslas – išanalizuoti praktinius aspektus, susijusius su gyventojų perspėjimu ir informavimu, jų evakavimu, laikinu perkėlimu, dezaktyvavimu. Aptarsime procedūras ir procesus, informavimo valdymo galimybes, ieškosime atsakymų į klausimus, kurie aktualūs visoms šiose pratybose dalyvaujančioms institucijoms“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.
Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Gatelytė BNS sakė, kad į pratybas planuojama įtraukti civilius asmenis.
„Dabar kalbama su savivaldybėmis, kuriose planuojama organizuoti pratybų dalis. Tos savivaldybės yra informuotos, kad reikės žmonių statistų, kurie dalyvautų pratybose. Vienas iš išbandymų bus evakavimo išbandymas, tam reikės statistų. Pratybos planuojamos taip, kad kuo labiau būtų pritraukta prie realaus scenarijaus“, – pasakojo I. Gatelytė.
Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, per pratybas bus įvertintas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro bei atitinkamų valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų aktyvinimas, duomenų apie situaciją atnaujinimo ir perdavimo klausimai, ryšių užtikrinimas ir jų palaikymas.
Per pratybas bus tikrinamas gyventojų perspėjimo sistemos veikimas valstybės ir savivaldybių lygiu bei jos efektyvumas.
Taip pat bus vertinama žvalgybinių grupių ėminių atrinkimo strategija, jų pristatymas, analizuojamas ir gyventojų laikino perkėlimo organizavimas.
„Visuomenės perspėjimas yra pirmoji gyventojų apsaugos priemonė“, – tvirtino Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė.
Ji pažymėjo, kad perspėti gyventojus būtina laiku, nesukeliant panikos ir nepavėluojant.
Rengiamoms pratyboms vasario pabaigoje surengta konferencija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, joje dalyvavo daugiau nei dešimties institucijų atstovai.
Lietuvos valdžia teigia, kad Astravo atominė elektrinė statoma pažeidžiant saugumo reikalavimus. Baltarusija šiuos kaltinimus atmeta.
Lietuva anksčiau siekė sustabdyti projektą, inicijuodama elektros importo embargą, bet nesulaukė kitų Europos šalių ir institucijų paramos.
Pirmąjį jėgainės reaktorių baltarusiai žada paleisti šiemet, antrąjį – kitąmet.
