2016 01 12 /21:43

Laisvės gynėjams atminti – atminimo laužai

Lygiai prieš 25-erius metus Lietuva krauju iškovojo laisvę. Lietuvoje degantys laužai priminė lemtingą Laisvės gynėjų dieną. 19 valandą atminimo laužai iškilmingai uždegti ir sostinės Nepriklausomybės aikštėje. Sausio 13-oji minima ir kituose Lietuvos miestuose.
VIDEO: Eisena Sausio 13-osios aukoms pagerbti

Kiekvienai laisvės aukai – po liepsną

„Imk mano ranką, brolau, ir nieko daugiau nebijok“, – legendinės dainos žodžiai suskambo iškilmingoje ceremonijoje, Nepriklausomybės aikštėje. Suskambo ir visus pakylėjo iškilmingai pagarbiai tylai – už tuos, kurie paaukojo viską už laisvę.

Sulig žuvusiųjų už laisvę vardais kariai dėjo į sukrautus laužus deglus. Kiekvienai laisvės aukai – po liepsną. Jos visos kartu įžiebė didįjį minėjimo laužą. Laužą, kuris, anot atlikėjo Andriaus Mamontovo, guodžia ir gaivina.

Gal tuomet, prieš 25-erius metus, prie degančių laužų Dievas mus ir palaimino?

Aikštėje buvo jaučiamas ir solidarumas su karą išgyvenančia Ukraina. Kartu su daugybe Lietuvos trispalvėmis plevėsavo ir ukrainiečių vėliavos. Šios šalies atstovai dažnai sako, kad Ukrainos laisvės kovos vyksta dabar.

Sinchroniškai su Algirdo Kaušpėdo daina „Lietuvos valstybė“ ugnis užsidegė ir danguje – pakilo fejerverkai.

Eurikos Masytės „Laisvė“ prieš 25-erius metus buvo virtusi kone himnu. Ir dabar Nepriklausomybės aikštėje ši laisvės giesmė skambėjo ne tik Rositos Čivilytės, Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės balsais. Dainavo visi – visa Lietuva.

„Palaimink, Dieve, mus Motinos kalba, juk visiems mums vieną kraują davė Lietuva“, – skambėjo dar viena laisvės giesmė, kurią atliko penkios estrados žvaigždės. Gal tuomet, prieš 25-erius metus, prie degančių laužų jis mus ir palaimino?

V.Landsbergis: netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą

Atminimo laužų uždegimo prie Seimo renginyje dalyvavęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiems sakė, kad šiandien į parlamentą užeiti nenori.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Atminimo laužai uždegti prie Seimo
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Atminimo laužai uždegti prie Seimo

„Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą. Bet jūs galite užeiti ir pasižiūrėti, kaip fotoparodoje pristatomas Sausio 13-osios mūšis ir pergalė“, – susirinkusiems prie Seimo sakė V.Landsbergis.

Jis džiaugėsi, kad šildo laužų ir šalia jų susirinkusių žmonių širdžių šiluma, tačiau apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar vergaujama „vidiniams pavydams, pagiežoms, kerštavimams ir suktybėms“.

V.Landsbergio kalba nebuvo transliuota per LRT televiziją, kuri parodė dalį prie Seimo vykusio renginio.

„Keista, kad buvo liepta netransliuoti laisvės laužo – prirengta įvairių koncertų kaip tik šiuo metu, ir vis tiek jūsų čia daug“, – pastebėjo V.Landsbergis.

„Dar sausio 13-osios rytą supratome, kad laimėjome“

Prie parlamento atėjęs Šaulių sąjungos narys, verslininkas 60-erių Aloyzas Koryzna pasakojo, kad prieš 25-erius metus gyveno Kaune, tačiau jau nuo 1991 metų sausio 8 dienos buvo atvykęs į Vilnių saugoti Televizijos bokšto. Jis sako, kad 1991 metų sausio 13-osios naktį patyrė siaubą ir nerimą, tačiau jau ryte suprato, kad Lietuvos valstybei „viskas pasibaigė laimingai“.

„Juk iš tikrųjų – parlamentas liko, Vyriausybė liko, suvedėme galus, pasirodo, viskas tvarkoje. Dar sausio 13-osios rytą supratome, kad laimėjome“, – BNS sakė A.Koryzna.

Jis pasakojo tuo metu jautęs „neįtikėtiną vienybę“, kuri, jo manymu, vėl pasireikštų, jei reikėtų gintis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Atminimo laužai uždegti prie Seimo
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Atminimo laužai uždegti prie Seimo

„Be abejonės, tokia vienybė būtų ir dabar. Tada mes dar gynėme save, šeimą, nežinia kokį būsimą rytojų. O dabar mes išsiveržę iš despotijos ir turime demokratiją, kurią privalome ginti nesvarstydami“, – pasakojo A.Koryzna.

Prie Seimo taip pat atėjusi 35-ių Živilė Bačkienė sakė, kad sausio 13-ąją prieš 25-erius metus praleido namuose, nes dar buvo vaikas, o dabar čia atvyko, nes tai jai – šventė.

„Šią dieną būtina paminėti. Ji yra ne tik laisvės diena, bet ir kovos diena (...). Visą laiką išgyvenu šitą šventę“, – BNS sakė Ž.Bičkienė.

D.Grybauskaitė ragino laisvę ginti kasdien

Atminimo laužus uždegant prie Seimo dalyvavo šimtai žmonių, tarp jų buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau jie į susirinkusius nesikreipė.

LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Dalia Grybauskaitė
LR Prezidento kanceliarijos/R.Dačkaus nuotr./Dalia Grybauskaitė

D.Grybauskaitė, antradienį dalyvavusi ne tik renginyje prie Seimo, bet ir padėjusi gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto, ragino laisvę ginti kasdien, nes laisvė nėra dovana. Pasak prezidentės, Laisvės gynėjų auka yra įpareigojimas kiekvienam Lietuvos žmogui mylėti ir branginti valstybę, sakoma Prezidentūros pranešime.

Premjeras A.Butkevičius, antradienį taip pat dalyvavęs atminimo laužo uždegimo ceremonijoje prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatų, pabrėžė, kad visada bus vertybių, kurias piliečiai turės ginti, pranešė Vyriausybė.

„Tėvynės gynyba – nuolatinis uždavinys. Ginti nuolat reikia ir savo teises, savo demokratiją. Bet tai jau pilietinės visuomenės uždavinys“, – teigė Vyriausybės vadovas.


Lietuvoje antradienį vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai, skirti pagerbti 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresijos aukas. Įvairios akcijos vyks ir sausio 13 dieną.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs