Skaičiuojama, kad per 6 mln. jaunų žmonių visoje Europos Sąjungoje palieka mokyklas geriausiu atveju įgiję pradinį išsilavinimą. „Tokie asmenys patiria rimtų sunkumų ieškodami darbo, dažniau nedirba ir yra priklausomi nuo socialinių išmokų. Tai stabdo ekonomikos augimą ir visuomenės raidą. Tyrimai rodo ir tai, kad neįgiję vidurinio išsilavinimo asmenys menkiau dalyvauja demokratiniuose procesuose ir yra mažiau aktyvūs piliečiai“, – aptardama socialinių problemos, susijusios su anksti paliekančių asmenų neįgyta kvalifikacija, svarbumą ir aktualumą nurodė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Kaip savo įžanginiame žodyje teigė EUNEC pirmininkas Adri van der Restas (Adrie van der Rest), visoje Europos Sąjungoje nebaigusių mokyklos asmenų skaičius 2012 m. buvo 12,8 proc. Jis atkreipė dėmesį, kad egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp pačių Europos Sąjungos valstybių narių. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė nurodė, kad Lietuva pagal anksti mokyklą paliekančių asmenų rodiklį yra tarp geresniųjų – šiuo metu paliekantys mokyklą sudaro apie 7 proc. „Vis dėlto turime atidžiai stebėti situaciją ir ieškoti būdų, kaip šią padėtį dar pagerinti. Lietuva – nedidelė šalis, todėl tie 7 proc. nelankančių mums yra skaudus rodiklis. [...] Ne kartą teko dalyvauti susitikimuose, kur Lietuvos anksti paliekančių mokyklą rodiklis minimas kaip pavyzdinis. Esu įsitikinusi, kad jį įmanoma ir būtina pagerinti“, – pabrėžė A. Pitrėnienė.
Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė išreiškė nuomonę, kad mūsų šalyje nepakankamai taikomos informacinės technologijos lankomumo ir ankstyvojo iškritimo problemai spręsti. „Pritariu idėjai, kad mokyklos nebaigimo problemą galima spręsti modernizuojant mokyklas ir mokymą, į švietimo dialogą įtraukiant plačiąją visuomenę. [...] Be bendruomenės, mokyklos ir socialinių tarnybų „globėjiškų“ pastangų ar kontrolės priemonių, manau, dar turėtume labiau plėtoti ir institucijų, ir asmenų kompetencijas: ieškoti formų skatinti mokinių motyvaciją, siekti mokymosi krūvio subalansavimo, geresnio vaikų poreikių pažinimo, konfliktų valdymo įgūdžių pažinimo“, – sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė.
EUNEC pirmininkas Adri van der Restas akcentavo, kad situacija dėl nebaigusių mokyklos asmenų skiriasi ne tik tarp Europos Sąjungos valstybių narių – analizuojant duomenis išaiškėjo esant nemažam skirtumui tarp lyčių: mergaičių, nebaigusių mokyklą, skaičius yra 24 proc. mažesnis nei berniukų.
EUNEC pirmininkas priminė Europos Komisijos užsibrėžtą tikslą – iki 2020 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičių sumažinti iki 10 proc. „Turime pasiūlyti lankstesnes sąlygas mokymuisi ir tokiu būdu sumažinti metančiųjų mokyklą procentą“, – pabrėžia jis.
