Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė teigia, kad apklausus per tūkstantį gyventojų, paaiškėjo, jog žmonės dažnai asmens duomenims priskiria vardą, pavardę, tačiau nesieja su savimi asmeninio kompiuterio IP adreso, telefono numerio.
83,3 proc. respondentų sakė asmens duomenimis laikantys vardą, pavardę, asmens kodą, tuo metu kompiuterio IP adresą prie tokių duomenų priskiria 17,2 proc., elektroninio pašto adresą – 23,8 proc., telefono ryšio numerį – 30,4 proc. apklaustųjų.
Apie pusė respondentų kaip asmens duomenis nurodė mokėjimo kortelės numerį (45 proc.), vartotojo vardą ir slaptažodį (48,5 proc.) bei atsiskaitomosios sąskaitos duomenis (51,9 proc.).
Lietuvos vartotojų instituto atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių su tapatybės vagystėmis yra susidūrę beveik penktadalis (19 proc.) šalies gyventojų
„Asmens duomenų suvokimo lygis nėra pakankamas“, – spaudos konferencijoje sakė D.Morkūnienė.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė savo ruožtu teigė, kad realus tapatybės vagysčių mastas nėra žinomas, tačiau tai yra itin greitai plintanti veikla.
Tapatybės vagystė suprantama kaip pasinaudojimas kito asmens tapatybę identifikuojančiais duomenimis nusikaltimų tikslais.
Lietuvos vartotojų instituto atlikto tyrimo duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių su tapatybės vagystėmis yra susidūrę beveik penktadalis (19 proc.) šalies gyventojų: 2,5 proc. respondentų teigė su tapatybės vagystėmis susidūrę asmeniškai, 16,4 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugų, artimųjų rate.
Lietuvos kriminalinės policijos institutui pateiktais duomenimis, šių metų sausio – gegužės mėnesiais užfiksuoti 1145 nusikaltimai, susiję su tapatybės pasisavinimu. Pavyzdžiui, dėl elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo įtariami 393 asmenys.
D.Morkūnaitės teigimu, norint išvengti tokių vagysčių, gyventojai turėtų atsargiai parsisiųsti duomenis iš interneto, nedalinti svetimiems savo slaptažodžių, jų neužsirašinėti, naudoti legalias antvirusines programas, vengti pateikti tikrus duomenis socialiniuose tinkluose.
Z.Čeponytės aiškinu, tapatybės vagystės dažniausiai atneša finansinių nuostolių, be to, gali pakenti reputacijai
„Naudokimės privatumo įrankiais“, – ragina D.Morkūnaitė, pastebinti, kad tokiomis galimybės mažiau naudojasi vyresnio amžiaus žmonės.
Z.Čeponytės aiškinu, tapatybės vagystės dažniausiai atneša finansinių nuostolių, be to, gali pakenti reputacijai.
„Kažkuriam asmeniui pasisavinus kito asmens tapatybę ir paėmus vartojimo kreditą bei jo negrąžinus, atsiranda kredito istorijose blogi įrašai, tas žmogus, kurio duomenys pasisavinti ir panaudoti nusikaltimo tikslais, negali apsiimti tikrojo kredito“, – apie galima tapatybės vagysčių pasekmes pasakojo Z.Čeponytė.
