Žalia spalva nusidažė, tai reiškia – pasiekė labai gerų lyčių lygybės rezultatų – tik 8 rajonų savivaldybės: Klaipėdos, Šiaulių, Kelmės, Kaišiadorių, Širvintų, Vilniaus, Švenčionių ir Druskininkų.
„Pagaliau turime įrankį, kurio pagalba galime stebėti lyčių lygybės progresą kiekvienoje savivaldybėje. Šis įrankis bus naudingas visų savivaldybių vadovams ir darbuotojams formuojant politiką, palankią vyrams ir moterims. Žemėlapis parodo sritis, kur konkreti savivaldybė turėtų labiau pasitempti, padeda suprasti, kaip savivaldybėje pamatyti moterų ir vyrų padėties skirtumus, atpažinti lyčių nelygybės problemų dydį ir spektrą. Vadovaujantis šiomis žiniomis savivaldybės galės planuoti veiklas, kurios lyčių lygybę priartintų prie žmonių kasdienybės“, – teigia lygių galimybių kontrolierė Birute Sabatauskaitė.
Lyčių lygybės žemėlapis padeda suprasti, kodėl vienoms savivaldybėms kažkur sekasi geriau, o kitur blogiau, bei dalintis informacija ir gerosiomis praktikomis tarpusavyje.
Geriausiai savivaldybės vertinamos trijose srityse: išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje bei ekonominis aktyvumas.
„Tai reiškia, kad, bendrai paėmus visas savivaldybes, atotrūkis tarp vyrų ir moterų išsilavinimo yra nedidelis: ir vyrai, ir moterys gali susirasti darbą, o atlyginimų atotrūkis yra mažesnis nei 20 procentų“, – paaiškina savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį su kolegomis kūrusi lygių galimybių integravimo specialistė Rūta Juodelytė.
Silpniausia sritis yra savivaldybių valdymas, kurį sudaro du aspektai: ar savivaldybė yra politiškai išreiškusi valią siekti lyčių lygybės (įtraukusi tai į strateginius veiklos planus ir kitus dokumentus) ir ar renka ir naudoja statistiką pagal lytį teikiant paslaugas.
„Šis žemėlapis yra įrankis, naudingas pačioms savivaldybėms. Ligšiolinė problema, kad savivaldybės nekaupė statistikos pagal lytį. Tada sunku tiek planuoti, tiek analizuoti savivaldybės paslaugas, kad jos atitiktų skirtingų lyčių gyventojų poreikius. Netrukus turėsime naują savivaldybių valdžią ir naujus jų įsipareigojimus – turime parengę net 4 įrankius, kurie palengvins savivaldybių darbą lyčių lygybės srityje“, – komentuoja R.Juodelytė.
Pasak žemėlapio sudarytojų, yra savivaldybių, kurios lyčių lygybės srityje daro kai ką išskirtinai gerai, todėl verta į tai atkreipti dėmesį ir kitoms savivaldybėms. Pavyzdžiui, Kupiškio rajono savivaldybė turi geriausią rodiklį vyrų savižudybių prevencijoje, nes čia veikia ,,Kupiškio algoritmas“ – speciali reagavimo sistema, skirta užkirsti kelią savižudybėms, įvertinant rizikas. Akmenės rajono savivaldybė puikiai susitvarkė priderinusi vaikų darželių darbo laiką prie didžiausio darbdavio ,,Akmenės cemento" darbo laiko ir taip palengvino dirbančių tėvų naštą. Rietavo rajono savivaldybė, prieš statydama sporto kompleksą, apklausė gyventojus ir atsižvelgė į skirtingus moterų ir vyrų poreikius.
„Žemėlapis parodo ryšį tarp įvairių sričių ir parodo savivaldybėms galimas problemas. Pavyzdžiui, interaktyviame žemėlapyje paspaudus ant Akmenės rajono savivaldybės, švietimo srities, matome, kad rajone net 27 proc. vaikų auga namuose iki pat mokyklos. Tai reiškia, kad, tikėtina, jų mamos (dažniau nei tėčiai) nedalyvauja darbo rinkoje. Savivaldybės darbuotojai galės matyti ryšį tarp įvairių sričių ir pagal tai planuoti savo politiką bei reikiamas paslaugas“, – aiškina R.Juodelytė.
Lyčių lygybės žemėlapis matuoja moterų ir vyrų padėties skirtumus kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, naudojant statistinius duomenis apie 8 savivaldybės veiklos sritis: savivaldybės valdymas, valdžia ir sprendimų priėmimas, išsilavinimas ir švietimas, dalyvavimas darbo rinkoje, ekonominis aktyvumas, sveikata ir sveikatos paslaugos, socialinė apsauga ir saugumas, kultūra ir sportas.
Daugėjant duomenų pagal lytis, šis įrankis ateityje apims daugiau rodiklių ir sričių bei parodys dar detalesnį Lietuvos vaizdą ir tiksliau fiksuos progresą.
Daugiau apie lyčių lygybę skaitykite www.lygiadieniai.lt. Lietuvos savivaldybių lyčių lygybės žemėlapį galima rasti čia. Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
