Lietuvoje planuojama griežtinti apsaugą nuo Baltarusijos AE – dalinti jodo preparatus

Pavojaus zonos plečiamos iki 100 km

Dėl Belgijos pasienyje esančių reaktorių Belgijos vyriausybė apsisprendė pirkti specialių jodo preparatų, kurie apsaugo nuo radioaktyvaus jodo jautriausią šiam izotopui mūsų organą – skydliaukę.

Nuspręsta šias tabletes dalinti vaikams iki 18 metų ir besilaukiančioms moterims, gyvenantiems iki 100 km spinduliu iki elektrinių. Iki šiol jodo tabletės buvo skiriamos jaunesniems nei 40 metų žmonėms, gyvenantiems iki 20 km nuo reaktorių.

Šiuo pavyzdžiu pasekė ir Nyderlandų Karalystė. Nors šalyje yra tik viena atominė elektrinė, jodo tabletes ruošiamasi skirti ir piliečiams, gyvenantiems pasienyje šalia Vokietijoje ir Belgijoje esančių elektrinių.

Pasak valdžios atstovų, kai tabletės bus išdalintos vaikams ir besilaukiančioms moterims, likusi dalis bus prieinama kiekvienam, potencialiai galinčiam susidurti su radiologiniu įvykiu, įskaitant „turistus, lankytojus ir darbuotojus“.

Belgijos atominės elektrinės saugumas dėl nutekėjimų ir įtrūkimų jau kuris laikas kelia nerimą šalyje. Taip pat baimę sukėlė Briuselio ir Paryžiaus atakų organizatoriaus bute rasti įrodymai, kad buvo stebimas Belgijos atominės energetikos srities pareigūnas. Taigi darytina prielaida, kad teroristai buvo nusitaikę ir į atominę elektrinę.

Naujas rekomendacijas planuojama parengti iki rugsėjo

Lietuvoje taip pat baiminasi atominės katastrofos grėsmės. 2018 m. turėtų pradėti veikti pirmasis reaktorius Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorius Baltarusijoje, 2020 m. – antrasis. Nors Baltarusijoje elektrinėje esantis reaktorius vadinamas vienu moderniausių, mūsų šalyje jis vadinamas vienu pavojingiausių. Taip pat kalbama apie galimybę atnaujinti įšaldytas Kaliningrado AE statybas.

Pasak Radiacinės saugos centro direktoriaus Albino Mastausko, jodo profilaktika – viena iš prevencinių priemonių, kurios planuojamos esant poreikiui zonose šalia branduolinių objektų. Kitos dvi prevencinės priemonės – evakuacija ir slėpimasis. Šios priemonės minimos ir mūsų Vyriausybės patvirtintame branduolinių avarijų nacionaliniame plane.

Dėl Baltarusijos pasienyje statomos AE bus koreguojamas esamas nacionalinis branduolinių avarijų planas.

„Specialioje darbo grupėje buvo diskutuota apie Lietuvos žingsnius pasirengiant pirmiausiai Baltarusijos pasienyje statomai AE, dėl kurios bus koreguojamas esamas nacionalinis branduolinių avarijų planas. Kitos Europos šalys savo planus keičia atsižvelgdamos į Fukušimos AE avarijos patirtį, t. y. įvertinta, ką darė japonai.

Europoje yra priimtos rekomendacijos peržiūrėti branduolinės avarijos įtakos zonas, t. y. numatyti galimybę žmones evakuoti iki 20 km spinduliu (šiuo metu evakuacija numatyta 5 km spinduliu), o slėpimąsi ir jodo profilaktiką taikyti 20-100 km spinduliu“, – teigė pašnekovas.

Taigi iki rugsėjo 1 d. pagal šias rekomendacijas planuojama parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimo projektą, kuris nustato kriterijus rengiant branduolinių avarijų planus.

Kaip bus dalinami jodo preparatai, dar bus nuspręsta. 30 km spinduliu nuo Ignalinos AE gyvenusiems žmonėms jie buvo išdalinti iš anksto. Galbūt bus laikomasi tos pačios tvarkos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tikrinama radiacija š Fukušimos evakuojamo berniuko (2011 m. kovo 13 d.)

Naują tvarką įkvėpė japonų elgesys po Fukušimos AE avarijos

„Į 100 km spindulį nuo branduolinių objektų patektų net 14 savivaldybių, todėl reikės išdiskutuoti mechanizmą, kaip įsigyti jodo preparatus. Juos reikia užsakyti specialiai, kadangi dozės priklauso nuo amžiaus. Kita užduotis – kaip juos paskirstyti taip, kad gyventojai galėtų juos pasiimti kuo greičiau, geriausia dar iki radionuklidų patekimo į aplinką.

Japonai sugebėjo tai padaryti ir rezultatas akivaizdus – Japonijoje fiksuojami tik pavieniai skydliaukės vėžio atvejai, tuo tarpu Černobylio AE avarijos pasekmės – 7 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Nors skydliaukės vėžys nėra dažniausiai mirtinas, nes galima pašalinti skydliaukę, minėtas palyginimas įrodo, kad skydliaukės blokavimas jodo preparatais yra prevencinė priemonė, todėl ją pripažįsta visas pasaulis ir rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija“, – aiškino A. Mastauskas.

Pasak pašnekovo, vienintelė klaida, kurią po Fukušimos AE avarijos darė net išsivysčiusios pasaulio šalys, kad žmonės nesulaukė aiškios rekomendacijos, kada reikia naudoti šiuos jodo preparatus, todėl žmonės iš baimės ėmė juos vartoti savarankiškai. Jodo preparatai iš vaistinių buvo šluojami ir Lietuvoje. Tuo tarpu jodas, blokuodamas skydliaukę, taip pat jai kenkia, todėl vartoti reikia tik tuomet, kai reikia.

Kaip mūsų organizmą veikia jodas

Endokrinologo prof. Vaidoto Urbanavičiaus teigimu, kalio jodido problema nėra išgalvota. Ji pirmiausiai aktuali teritorijose apie atomines elektrines.

„Aišku, avarijos niekas nelaukia, bet reikia būti pasiruošusiems. Pirmasis žmogui pavojingas izotopas, kuris išsiskiria branduolinės nelaimės metu, yra radioaktyvus jodas, kurio į atmosferą išmetami dideli kiekiai. Todėl 30 km spinduliu nuo AE valstybiniu mastu žmonės aprūpinami kalio jodidu, kuris blokuoja skydliaukę nuo pašalinių izotopų patekimo. Mat skydliaukė – organas, kuris jodą sugeria labai greitai. Tačiau šias tabletes reikia gerti labai operatyviai, todėl svarbu, kad žmonės būtų labai greitai informuoti apie nelaimę, ne taip, kaip buvo Černobylio AE avarijos atveju“, – aiškino pašnekovas.

Pasak mediko, apsisaugoti nuo avarijos iš anksto – neįmanoma, o savarankiškai ilgą laiką geriant tabletes, kuriose yra dideli jodo kiekiai, įmanoma sutrikdyti skydliaukės veiklą.

„Mes susiduriame su tokia problema, bet dažniausiai ji būna medicininės kilmės. Yra vaistinių preparatų, kurie turi nemažai jodo, pavyzdžiui, kardiologiniai vaistai. Jie gali paskatinti skydliaukės veiklą, dėl to išsivysto skydliaukės hormonų perteklius, arba, priešingai, ją slopinti.

Tiesa, mūsų platumoje jodo trūksta, o jis mūsų organizmui būtinas, kadangi naudojamas skydliaukės hormonų sintezei, o pastarieji palaiko visą medžiagų apykaitą mūsų organizme. Tačiau jo reikia ne daug ir pastoviai, kadangi organizmas jodo atsargų beveik nekaupia. Geriausia jodo gauti su maistu, todėl Europoje ši problema buvo išspręsta joduota druska“, – teigė V.Urbanavičius.

Jodas, kaip skydliaukę veikiantis preparatas, žinomas jau daugiau kaip šimtą metų, tačiau jos veiklai palaikyti galima vartoti tik paros normą atitinkančias jodo dozes. Jodo perdozavimas, veikdamas skydliaukę, gali sukelti didžiulių problemų mūsų organizmui, kurių gydymas užtrunka mėnesių mėnesius.

Todėl kalio jodido preparatai, endokrinologų teigimu, iš esmės ne profilaktika, kurią būtų galima taikyti ilgą laiką, o greitoji pagalba katastrofos metu.