Pirmoji plytelė bus įkasta Laisvės alėjos ir Krėvos gatvės kampe, kur tada veikusiame treke treniravosi dviratininkas Isakas Anolikas, 1924 metais Lietuvai atstovavęs pirmosiose šaliai olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
„Atminimo akmenys“ Kaune taip pat bus įrengti dailininkams Černei Percikovičiūtei ir Jakovui Lipšicui, gydytojams Vladimirui Lazersonui ir Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei.
Juose parašyti žmogaus vardas, pavardė, gimimo metai, nužudymo metai ir vieta, taip pat nurodyta, ar žmogus toje vietoje gyveno, mokėsi, dirbo.
Projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Simona Gaidytė sakė, kad „Atminimo akmenų“ įdėjimas Lietuvoje reiškia naują etapą šalies istorijoje.
„Iki šiol Holokaustas Lietuvoje dažnai buvo laikomas tik žydų tragedija, tačiau „Atminimo akmenys“ simbolizuoja suvokimą, kad Holokausto aukos yra visos šalies netektis. Mums, kaip organizacijai, projekto sėkmė reiškia, jog nebelieka „jie ir mes“ perskyros – visi esame tos pačios visuomenės ir jos istorijos dalis“, – pranešime cituojama S.Gaidytė.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Rūkienė pabrėžė, kad įamžinti žmonės buvo ne eiliniai kauniečiai.
„Jie vaikščiojo tomis pačiomis gatvėmis, gydė žmones, tapė paveikslus, siekė sporto aukštumų. Savo darbais jie įnešė didelį indėlį į mūsų krašto mokslo ir kultūros plėtrą“, – sakė Kauno savivaldybės atstovė.
„Atminimo akmenys“ taip pat bus įrengti Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Plyteles įmontuos pats idėjos autorius, garsus vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.
Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisidėjusi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra 18-oje Europos valstybių ir daugiau nei 50 tūkst. vietų.
