Lietuvoje daug kalbama apie būtinybę kurti žiniomis grįstą ekonomiką, efektyviai pasitelkiančią naujausias technologijas ir gaminančią didelės pridėtinės vertės produkciją. Iki šiol netrūko balsų, skeptiškai vertinančių Lietuvos galimybes tapti ne tik naujausių technologijų vartotoja, bet ir gamintoja, tačiau pastarieji įvykiai Briuselyje gali priversti kalbėti optimistiškai.
Lietuvoje sukurtas onkologinis medikamentas rugsėjo 16 dieną Europos Komisijos (EK) sprendimu įregistruotas ir bus platinamas visoje Europos Sąjungoje (ES). Įvykis reikšmingas ne tik todėl, kad tokiems preparatams sukurti reikia daug laiko, žinių ir investicijų. EK sprendimas - tai ypatingas Lietuvos mokslo ir biotechnologijos pramonės pripažinimas, nes iki šiol visoje ES pripažinti tik 5 įvairiose šalyse sukurti biologiškai panašūs vaistai.
Atskleidžia potencialą
Preparatą, kuris ES rinkoje registruojamas „TevaGrastim“ pavadinimu, daugiau nei 10 metų kūrė biotechnologijų įmonės „Sicor Biotech“/TEVA darbuotojai. Ši tarptautinės farmacijos bendrovės „Teva“ grupės narė – vienintelė Rytų ir Vidurio Europoje sėkmingai įgyvendinusi tokio masto projektą. Pasak „Sicor Biotech“/TEVA vadovo prof. habil. dr. Valdo Algirdo Bumelio, vaisto registravimas rodo, jog Lietuva savo intelektiniu potencialu nė kiek nenusileidžia labiau išsivysčiusioms valstybėms.
„Lietuvoje yra nemažai itin kvalifikuotų biologų, biochemikų bei chemikų, o tai ir rodo sėkmingas „TevaGrastim“ registravimas – juk prie šio projekto dirbo per 120 mūsų įmonės darbuotojų, kurių dauguma yra Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto auklėtiniai, – sakė dr. V.A.Bumelis. – Taigi šalyje yra tikrai geras intelektinis potencialas. Telieka juo tinkamai naudotis.“
Gera žinia sunkiems ligoniams
Lietuvių mokslininkų sukurtas vaistas skirtas onkologinėms ligoms gydyti. Granulocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius (filgrastimas), kuriam suteiktas „TevaGrastim“ pavadinimas, padeda daug sparčiau atgaminti paciento kraują po chemoterapijos bei leidžia padidinti gydymo efektyvumą. Nuo užsienyje gaminamų analogų šis vaistas skiriasi vieninteliu aspektu – kaina. Lietuvių mokslininkų sukurtas filgrastimas daug pigesnis.
„Europos Komisijos sprendimas – gera žinia sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams ir jų gydytojams, nes kur kas daugiau ligonių nuo šiol bus prieinamas šiuolaikiškas ir efektyvus gydymas“, – sako profesorius.
Postūmis ekonomikai
Lietuvos biotechnologų laimėjimas vertingas ne tik sveikatos apsaugos, bet ir ekonominiu požiūriu. EK pripažinimas padeda kurti gerą Lietuvos įvaizdį ir pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Tikimasi, kad „Sicor Biotech“/TEVA pelnyta reputacija padės pritraukti daugiau užsienio investicijų į farmacijos pramonę, plėtoti ir kitas didžiulio intelektinio potencialo reikalaujančias sritis.
Palankios biotechnologijos perspektyvos
Lisabonos strategijoje visai ES, taigi ir Lietuvai, iškelti tikslai tapti sparčiausiai besivystančia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje, ir biotechnologija – viena prioritetinių sričių, galinčių daryti esminę įtaką ūkio raidai.
Su tuo sutinka ir prof. V.A.Bumelis, anot kurio, Lietuva turi visas sąlygas plėtoti biotechnologijas ir farmaciją. Tačiau sektoriaus ateitį lems ir valstybės institucijų dėmesys bei parama moksliniams tyrimams. „Vien „Sicor Biotech“/TEVA į tyrimus kasmet investuoja apie 20 mln. litų. Bet norint kurti naujas technologijas ir produktus, tokius kaip ką tik registruotas „TevaGrastimÅ, reikalingos bent keturiskart didesnės sumos“, – teigia bendrovės vadovas.
Pasak pašnekovo, siekiančiai sėkmingai konkuruoti pasaulinėje biotechnologijų rinkoje Lietuvai būtina plėtoti šį sektorių. Dabar jame dirba apie 400 darbuotojų, biotechnologijos pramonės produkcija eksportuojama į bemaž 90 pasaulio šalių. Tai neatrodo taip įspūdingai, palyginti su kitomis šalimis.
Šiuo metu tik 6 Lietuvos bendrovės savo veikloje naudojasi biotechnologijos tyrimų rezultatais. Pavyzdžiui, Suomijoje, vos pora milijonų gyventojų didesnėje už Lietuvą, veikia daugiau nei 120 biotechnologijų įmonių, jose sukurta per 4200 darbo vietų; Izraelyje tokių kompanijų yra apie 300.
Biotechnologijos – vienas sparčiausiai augančių pramonės sektorių pasaulyje. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulinis biotechnologijų sektoriaus pardavimas išaugo 13 kartų. 2000 metais sektoriaus apyvarta siekė 117 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2015 metų ji pasieks 2 trilijonus dolerių.
XXI amžius vadinamas biotechnologijų amžiumi. Spėjama, kad biotechnologijų pramonė taps vienas pagrindinių Europos ir pasaulio ekonomikos augimo variklių.
Biotechnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje pradėti nedaug atsiliekant nuo pasaulio: 1975 metais Vilniuje buvo įkurtas Sąjunginis taikomosios enzimologijos institutas, kuris greitai ėmė pirmauti klasikinės fermentacijos technologijų tyrimų srityje. Sėkminga instituto veikla ir solidi mokslinė bazė suteikė startą 4 įmonėms, pradėjusioms savarankiškai veikti apie 1995 metus: UAB „Sicor Biotech“/TEVA, UAB „Fermentas“, AB „Biocentras“ ir UAB „Biok“. Šios bendrovės ir dabar sudaro Lietuvos biotechnologijų pramonės branduolį.
Lietuvos biotechnologijos segmentas pripažįstamas vienu labiausiai išvystytų Rytų Europoje. Farmacinių biotechnologijų plėtra 2006 metais buvo įvertinta Lietuvos nacionalinės pažangos premija.
Bendrijoje sukurtiems medicininiams preparatams, kurių sudėtyje yra naujų veikliųjų medžiagų arba kuriuos gaminant taikomos itin sudėtingos technologijos, taikoma centralizuota registracijos procedūra. Pirmiausia jų veiksmingumą ir kokybę vertina Europos vaistų agentūros (EMEA) ekspertai. Europos Komisija, remdamasi jų išvadomis, priima sprendimą vaistą registruoti visoje ES.
