Trečiadienį Baltarusijos pasieniečiai išplatino videoįrašą, kuriame matyti mūsų pareigūnų veiksmai vykdant migrantų išstūmimą iš šalies teritorijos. Tarnybinis šuo įkando vienam žmogui.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigė, kad incidentas įvyko, kai Baltarusijos pareigūnai akino Lietuvos pasieniečius prožektorių šviesa ir gulintis migrantas nebuvo pastebėtas.
Komentuodamas mūsų šalies pareigūnų veiksmus pasienyje, A.Abramavičius pažymėjo, kad dirbama įtemptoje situacijoje, galima sakyti, karo zonoje.
„Tai gal tam tikri ekscesai kartais ir įvyksta, bet mes traktuojame visus tuos vaizdelius kaip propagandinę karo dalį“, – interviu 15min sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Pavojingas Baltarusijos žaidimas
– Jūsų turimomis žiniomis, kokia dabar padėtis yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje? Kaip viskas atrodo?
– Mūsų pusėje situacija nėra bloga. Galbūt galima sakyti ir pagerėjusi.
Kelis skaičius galbūt galėčiau duoti. Per vakar parą buvo 71 bandymas, per šį rytą nuo vidurnakčio iki 7 valandos buvo 14 bandymų nelegaliai kirsti sieną.
Iš viso 85 atvejai. O paprastai apie 100 sukasi.
Įleidimų nebuvo.
Vėlgi gal kiek nerimo kelia tai, kad, viena vertus, vyksta deeskalacija Lenkijos pasienyje ir lyg migrantai atitraukiami nuo tvoros, nuo barjero, bet nelabai turime informacijos, kur jie paskui atsiras.
Baltarusiai rodo, kad jie ten, kaip sakant, madas demonstruoja kažkokiuose sandėliuose ar angaruose.
Bet, kita vertus, ta informacija irgi prieštaringa. Bijome, kad galbūt jie gali atsirasti tame pasienio trikampyje. Taip pat nemažos grupės vaikšto apie Dieveniškių kilpą.
Bet šiaip situacija ganėtinai stabili, tarnybos dirba ir kažkokių ekscesų nefiksuoja.
– O kokių naujausių žinių iš Lenkijos kolegų sulaukėte? Sakėte, kad ten šiek tiek baltarusiai atitraukė žmones, laikinai angaruose apgyvendintų migrantų vaizdus demonstruoja.
– Šiandien ryte dar neturėjau informacijos. Paprastai pasikeičiame informacija kiekvieną dieną.
Vakar jie mus informavo apie patį procesą. Galbūt jie kiek kitaip traktuoja tą šturmą, o po jo jie traktuoja kaip pakankamą pergalę, kad vis dėlto jie atsilaikė. Tačiau šturmas neįvyko – buvo panaudotos ir vandens mašinos, ir galbūt kitos specialiosios priemonės. Taigi jie atsilaikė ir dėl to pajėgos atitraukiamos.
Bet kitas traktavimas gali būti toks labiau politinis ar geopolitinis – galbūt yra kažkoks susitarimas. Bet vėlgi aš čia negaliu komentuoti.
Lenkai tai traktuoja kaip tam tikrą pergalę, kad pavyko sieną apginti, kad jų pajėgos stiprios, kad jie tikrai nenusileis.
Taip kad šiuo momentu ta krizė šiek tiek pereina į tokią, sakyčiau, apsiraminimo stadiją kuriam laikui. Be abejo, kuriam laikui.
Iš vienos pusės mes irgi gauname informacijos, kad netgi „Belavia“ stabdo tam tikrų šalių piliečių patekimą į Baltarusiją. Jie lyg irgi tame dalyvauja. Turkijos oro linijos jau seniau paskelbė apie tai.
Be abejo, šiandien indikatorius bus galima repatriacija, nes yra paskelbta – dar nepatvirtinta informacija, ar tie lėktuvai atvyko, ar atvyks. Skaičiai ten irgi duodami prieštaringi – lyg 300, lyg 500 norinčių grįžti į Iraką žmonių.
Matysime šiandien, ar ten vienas lėktuvas, ar keli lėktuvai (skris – 15min).
Aišku, galbūt tokia šalis, kaip Baltarusija, galėtų juos prievartiniu būdu išsiųsti, bet aš tuo labai abejoju. Vis dėlto didesnė dalis migrantų liks Baltarusijoje.
Kita vertus, skrydžiai turbūt šiandien jau nėra pagrindinis faktorius.
Skrydžių faktorius pats dramatiškiausias turbūt buvo birželio–liepos mėnesiais, kai nesustodami lėktuvai kilo iš Bagdado, taip pat buvo paskelbti nauji reisai iš kitų Irako miestų.
Dabar mes matome pavojų, jeigu tame dalyvauja Rusija. Be abejo, ji vienaip ar kitaip dalyvauja. Bet kuris atvykimas yra įmanomas traukiniais, automobiliais per Rusijos iš Vidurinės Azijos – Tadžikijos, Afganistano.
Baltarusija žaidžia tokį labai pavojingą žaidimą su galimu srautu. Yra ne vien tik oro kelias. Yra, be abejo, ir sausumos kelias, kuris netgi turbūt yra paprastesnis.
– Dėl pradedamų repatriacinių skrydžių iš Minsko. Šiandien skelbiama, kad pirmasis lėktuvas į Bagdadą per Irako Kurdistano sostinę Erbilį skris iš Minsko. Jūsų žiniomis, kokią informaciją turite diplomatiniais kanalais – ar numatoma daugiau tokių repatriacinių skrydžių?
– Vidaus reikalų ministerija tikrai neturi tokios informacijos. Tą informaciją Irako užsienio reikalų ministerija yra paskelbusi ir jie organizuoja.
Mes dirbame su jų galbūt žemesnio diplomatinio lygio žmonėmis ir atvykusiais konsulais iš Irako atstovybių.
Būtent šią savaitę Lietuvoje yra trečia misija, išduodanti kelionės dokumentus norintiems grįžti namo irakiečiams.
Tokių dabar yra 80 žmonių. Per šią savaitę konsulai išduos 80 kelionės dokumentų ir žmonės savanoriškai galės grįžti.
Be abejo, kol kas nėra kažkokio persilaužimo, kad vyktų readmisiniai skrydžiai, kad jie priimtų prievartinius grąžinimus – kol kas tik savanoriški.
Nuo krizės pradžios savanoriškų grąžinimų yra įvykę apie 200.
Kas vyksta Minske, tikrai šiandien neturime tokios informacijos.
Keli scenarijai
– Kalbant apie Lietuvoje jau esančius migrantus, kurie vasaros metu iki tos apgręžimo politikos pateko į Lietuvą, išnagrinėta per kelis tūkstančius prašymų dėl prieglobsčio suteikimo, bet beveik visi jie atmesti.
Kas laukia tų žmonių, jeigu jie savanoriškai nenori grįžti, o, kaip sakote, šalys irgi nepriima prievartinio grąžinimo?
– Turbūt mes vienaip ar kitaip turėsime su tuo susitaikyti. Dabar svarstomos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Kaip tik komitetai vakar buvo Seime, kitą savaitę pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų. Na, ir priėmimas turbūt įvyks.
Įvairių yra scenarijų. Galutinis scenarijus, kad jeigu nepavyks grąžinti po 24 mėnesių, mes jiems suteiksime leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Be abejo, tas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jiems duoda galimybę keliauti į Europos Sąjungą.
Kitas dalykas, kad įstatymo pataisose siūloma po 6 mėnesių, kas dabar jau besibaigia gruodžio mėnesį, ta vadinamoji pasienio procedūra, kai jie laikomi neįleisti į Lietuvą, jų teisinis statusas būtų, kad jie jau yra Lietuvos teritorijoje (dabar jie dar nėra, didesnė jų dalis), įgautų užsieniečio registracijos pažymėjimą.
Jeigu vėl dar per 6 mėnesius – tai jau 12-ą mėnesį nepavyktų vėl jų išsiųsti, tada tam tikras didesnis jų įtraukimas būtų. Gal laisvesnės apgyvendinimo sąlygos, galbūt būtų suteikiama galimybė dirbti tam tikromis sąlygomis, bet jokiu būdu ne laisvanoriškai keliauti į Šengeno, Europos Sąjungos šalis.
Atėjus 24 mėnesiui vėlgi, jeigu nepavyktų jų išsiųsti ar readmisine tvarka, ar savanoriška tvarka, tada tektų turbūt susitaikyti su realybe ir jau išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Jeigu nepavyktų jų išsiųsti ar readmisine tvarka, ar savanoriška tvarka, tada tektų turbūt susitaikyti su realybe ir jau išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Scenarijus kol kas toks. Galbūt čia nebūtų didelis skirtumas nuo to, kas yra taikoma kitose Europos Sąjungos šalyse. Nes iš tikrųjų išsiuntimo procentas nėra didelis ir kitose šalyse – koks 30 proc. tik yra.
Jeigu pavyktų susitarti su Iraku vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis, be abejo, tas procentas gerokai padidėtų, nes pagal statistiką pas mus 2,5 tūkstančio yra irakiečiai.
– O su kitomis valstybėmis? Sirija, Jemenu, dar Afrikos valstybėmis – kaip ten? Gal pavyksta kažkokį didesnį proveržį pasiekti derybose?
– Su tomis šalimis irgi didelio proveržio nėra. Readmisinės sutartys galioja su tokiomis šalimis, kaip Egiptas, Turkija, Rusija, Tadžikija, kelios Afrikos šalys.
O tokios šalys, kad ir apimtos neramumų, kaip Sirija, Jemenas, tai ten variantų nedaug.
Iraką mes traktuojame kaip saugią šalį iš principo.
Noriu pasakyti, kad yra suteikti 8 pabėgėlių statusai iš išnagrinėtų daugiau kaip 2 tūkstančių.
Bet jų skaičius padidės de facto turbūt, nes dabar lieka tokie sudėtingesni atvejai.
Sakykime, apie 80 Afganistano piliečių yra, kur realiai net ir dabar apsauga jiems kaip ir reikalinga: jeigu ne pabėgėlio statusą suteikti, tai bent laikiną apsaugą dėl išsiuntimo. Tai tas skaičius šiek tiek padidės.
Bet, aišku, kita vertus, tiems, kuriems suteikiamas prieglobstis, įsijungia integraciniai mechanizmai. Juos galima per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos integracijos paketus įtraukti į Lietuvos, Europos Sąjungos gyvenimą.
„Tarsi karo zona“
– Pranešama apie technines derybas tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos. Ką apie tai žinote? Kaip tie procesai gali atrodyti?
– Tikrai mes neturime tokių įgaliojimų vykdyti derybas. Žinios kažkokios, žinoma, ateina daugiau viešais kanalais.
Vyksta tam tikri pokalbiai tarp šalių, konkrečiai – Vokietijos ir pono A.Lukašenkos, kaip yra įvardyta Vokietijos kanclerės spaudos pranešimuose.
Potekstė turbūt tokia, kad A.Lukašenka neligitimus, bet jis realiai kontroliuoja tą teritoriją – turbūt taip galima suprasti.
Čia toks dvišalis formatas. Vyksta tam tikri pokalbiai tarp Europos diplomatijos vadovo Josepho Borellio ir Baltarusijos užsienio reikalų ministro.
Gal Užsienio reikalų ministerija yra informuota, mes pokalbiuose nedalyvaujame ir mūsų šuo metu pagrindinė užduotis būtent saugoti sieną. Tą mes ir darome.
Be abejo, tuos formatus keliame. Keliame Vidaus reikalų ministrų taryboje, keliame Užsienio reikalų ministrų taryboje. Kiek suprantu, tam tikri kontaktai vyksta aukštu Europos Sąjungos lygmeniu.
– Po A.Merkel pokalbio su A.Lukašenka bent jau iš Minsko pusės skelbta apie 2 tūkstančius žmonių, įstrigusių Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kurie esą galėtų būti perkelti į Europos Sąjungos šalis. Ar apie tai Lietuva ir vidaus reikalų ministerija ką nors žino?
– Tikrai ne. Visiškai nieko nežinome ir tikrai mes nesame apie tai informuoti.
– Kyla abejonių dėl mūsų pareigūnų veiksmų – ar jie teisėti, atitinkantys teisės normas konkrečiai kalbant apie atstūmimo procesą, nes ir patys migrantai kalba apie tam tikrą fizinį smurtą ar prievartą, ar fizinius veiksmus, panaudojamus prieš juos stumiant atgal į Baltarusijos teritoriją. Kaip tai galėtumėte pakomentuoti?
Juolab kad ir vakar matėme vaizdą, kaip šuo kando miegmaišyje gulinčiam žmogui, ir netgi mūsų pareigūnas su koja paspyrė, kaip akivaizdžiai matėsi, tą miegmaišyje gulintį žmogų. Aišku, aiškinta, kad nežinota, nematyta, nepastebėta, kad tai žmogus, bet vis tiek.
– Matote, pareigūnai dirba įtemptoje situacijoje ir, galima sakyti, tarsi karo zonoje.
Tai gal tam tikri ekscesai kartais ir įvyksta, bet mes traktuojame visus tuos vaizdelius kaip propagandinę karo dalį.
-
G.Landsbergis apie A.Merkel pokalbį su A.Lukašenka: nebuvau informuotas
-
Baltarusija pagaliau pradėjo rūpintis prie sienos įstrigusiais bei šąlančiais migrantais
-
CNN žurnalistės replika A.Bilotaitei: nenužmoginkite migrantų
-
Minskas skelbia, kad pasienyje su Lenkija tebėra apie 2 tūkst. migrantų
-
Įtampa pasienyje: baltarusių apakinto Lietuvos pasieniečio šuo kando migrantui
