„Dar prieš penkerius metus paežerėse ir pamiškėse buvo apstu tuščių butelių nuo alaus ir gaiviųjų gėrimų. Užstato sistema palaipsniui padėjo sumažinti šios problemos mastą ir apsaugoti gamtą nuo tūkstančių tonų šiukšlių. Dabar net 92 proc. gėrimų pakuočių keliauja į taromatus ir rankinio surinkimo punktus, o Lietuvoje pradėjusi veikti PET perdirbimo gamykla mus visus dar labiau priartina prie žiedines ekonomikos“, – pastebi VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Dabar net 92 proc. gėrimų pakuočių keliauja į taromatus ir rankinio surinkimo punktus.
G. Varnas primena, kad perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos yra vienas strateginių ir ilgalaikių visos Europos Sąjungos tikslų. Pagrindinis žiedinės ekonomikos principas – kuo taupesnis išteklių vartojimas, medžiagų bei produktų gyvavimo ciklo tęstinumas. Todėl visos ES mastu siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, tvariu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais.
USAD duomenimis, 2018 metais buvo atiduota perdirbti 11,6 tūkst. tonų vienkartinių PET pakuočių, 2019 metais – beveik 11,9 tūkst. tonų. Apskaičiuota, kad gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 t CO2.
Naują gamyklą valdančios bendrovės „GreenTech Baltic“ direktorius Vladas Venskutonis sako, kad COVID-19 pandemija pavasarį nesukliudė sklandžiai pradėti veiklą.
Numatyta, kad dabartiniai pajėgumai per metus leis perdirbti 18 tūkst. tonų panaudotų plastikinių butelių ir pagaminti 15 tūkst. tonų vertingos žaliavos – plastikinių dribsnių, iš kurių vėliau gali būti gaminami įvairūs produktai.
Anot V. Venskutonio, produkcijos iš perdirbto plastiko paklausa yra didelė. Perdirbti kuo daugiau plastiko yra vienas iš pernai Europos Sąjungos patvirtintos direktyvos, skirtos mažinti plastikinių gaminių poveikį aplinkai, uždavinių. Direktyvoje yra numatyti tokie reikalavimai kaip, pavyzdžiui, iki 2025 metų PET butelių sudėtyje turi būti 25 proc. perdirbto plastiko, o iki 2030 metų šis skaičius privalo pasiekti 30 procentų dalį.
Tad Lietuvoje pradėjusiai veikti „GreenTech Baltic“ gamyklai ES direktyvos reikalavimai atveria palankias perspektyvas. V. Venskutonis teigia, kad įmonės 5 metų plane yra numatyta plėtra ir gamybinių pajėgumų didinimas siekiant kurti aukštesnę pridėtinę vertę – orientuojantis į galutinio produkto gamybą.
Šiuo metu „Green group“ investicijos į gamyklą Lietuvoje siekia 9 mln. eurų, sukurta 30 darbo vietų.
Visos PET pakuotės, kurios Lietuvoje yra surenkamos, dabar gali būti čia pat perdirbamos ir kaip žaliava grįžti atgal į pramonę.
„Svarbu, kad galime prisidėti prie spartesnio Lietuvos judėjimo žiedinės ekonomikos kryptimi: visos PET pakuotės, kurios Lietuvoje yra surenkamos, dabar gali būti čia pat perdirbamos ir kaip žaliava grįžti atgal į pramonę. Kai visas atliekų tvarkymo, surinkimo, perdirbimo, grąžinimo ir gamybos procesas vyksta glaudžioje ekosistemoje, ženkliai sumažinama CO2 emisija, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos priežasčių“, – sako vienas iš „Green group“ įkūrėjų ir įmonių grupės valdybos pirmininkas Constantin Damov.
C. Damov atkreipia dėmesį į labai svarbią aplinkybę, jog atstumas nuo USAD skaičiavimo centro iki naujos PET perdirbimo gamyklos yra nepaprastai mažas, o tai reiškia mažesnes CO2 emisijas, susijusias su transportavimu.
USAD vadovas G. Varnas priduria, kad jau kelerius metus įstaiga logistikos srityje bendradarbiauja su stambiaisiais prekybos centrais ir gamintojais – prekes nugabenęs transportas surenka vienkartines pakuotes ir pristato į Vilniuje esantį skaičiavimo centrą. Toks bendradarbiavimo modelis leidžia efektyviau panaudoti turimus resursus, be to, transporto priemonės nuvažiuoja mažiau kilometrų ir gamta apsaugoma nuo tūkstančių tonų CO2.
