Politologas, organizacijos „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis 15min teigė, kad Vakarų sostinėse iš Lietuvos ir Lenkijos, kaip artimiausių kaimynių, laikomų Baltarusijos ekspertėmis, tikimasi iniciatyvos skatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje.
„Esminis klausimas: kokia yra politinė valia Lietuvoje ir Lenkijoje? Ar yra pareigūnų, politikų, kurie yra pasiruošę vykti į Minską, kitus miestus, kad įsitikintų ir pamatytų savo akimis, kas vyksta, ir kartu šiek tiek apribotų Baltarusijos jėgos struktūrų brutalumą?“ – klausė V.Jurkonis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Laurynas Jonavičius mano, kad Lietuva galėtų Baltarusijai padėti teikdama humanitarinę pagalbą, gydyti nukentėjusiuosius, nes yra palankioje geografinėje padėtyje.
Anot politologo, Lietuva galėtų kelti Baltarusijos klausimą tokiuose tarptautiniuose formatuose kaip Europos Sąjunga ar NATO.
L.Jonavičius atkreipė dėmesį, kad vis dėlto praktinė nauda skatinant demokratinius pokyčius Baltarusijoje greičiausiai iš karto nepasimatytų, būtų sunkiai pamatuojama.
Jis ragino pagalvoti ir apie tokius instrumentus kaip, pavyzdžiui, interneto ryšio iš išorės suteikimą, kai jis išjungiamas Baltarusijoje, jei tai yra techniškai įmanoma.
„Kanalų yra, problema su jais visais – kaip tai padaryti neiššaukiant dar didesnės represijų bangos iš valdžios pusės? Nes dabar bet kas, atėjęs į Baltarusiją iš išorės su bet kokiais pasiūlymais, Lukašenkos bus suprastas kaip bandymas jam pakenkti“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Po sekmadienį vykusių Baltarusijos rinkimų, kuriuose Aliaksandro Lukašenkos pergalės nepripažįsta tūkstančiai baltarusių, jau tris naktis šalies miestuose buvo brutaliai malšinami masiniai protestai. Kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, kuri, remiantis nepriklausomomis balsavusiųjų apklausomis, nugalėjo, naktį iš pirmadienio į antradienį atvyko į Lietuvą.
Ar sankcijos veiksmingos?
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei teisingi“, esą blokas gali „imtis priemonių prieš atsakinguosius už matytą smurtą, nepagrįstus areštus ir rinkimų rezultatų falsifikavimą“. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuva sieks, kad ES įvestų sankcijas Baltarusijai.
L.Jonavičiaus teigimu, ES, skirdama sankcijas, parodytų, kad nesutinka su A.Lukašenkos veiksmais, remia žmones, prieš kuriuos pasitelkiamos represijos.
„Sankcijas turėjome jau ilgą laiką, jų poveikis sunkiai išmatuojamas. Bet kuriuo atveju, jis nėra pakankamas, kad priverstų Lukašenką permąstyti savo veiksmus ir elgtis kitaip“, – tikino jis.
Politologas atkreipė dėmesį į galimybę sankcijas skirti visiems asmenims, prisidėjusiems prie represijų ir rinkimų rezultatų klastojimo. Ir nors toks žingsnis sunkiai įgyvendinamas, be to, užtruktų daug laiko, „vien kalbėjimas apie tai sukuria baimę“.
„Žmonės, kurie darė kažką blogo, girdėdami, kad sankcijos gali būti taikomos asmeniškai jų atžvilgiu, gali pradėti pergalvoti savo veiksmus“, – 15min teigė L.Jonavičius.
Koks dialogas reikalingas?
Anot V.Jurkonio, norint paskatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje, reikėtų orientuotis į permainų siekiančią pilietinę visuomenę.
„Vienaip ar kitaip kaimyninėms valstybėms bendravimas ir oficialiu lygiu yra neišvengiamas, bet mums reikėtų du kartus pagalvoti, ar norime tai vadinti tokiomis skambiomis frazėmis kaip dialogas.
Ir tikriausiai visa tai, kas įvyko per pastaruosius mėnesius, mums signalizuoja, kad reikia grįžti prie strategijos, kai kalbamės griežta, principinga kalba“, – 15min sakė V.Jurkonis.
Jis pridūrė, kad yra klausimų, kuriais neišvengiamai teks kalbėtis su Baltarusijos pareigūnais, vis dėlto, svarbiausia skatinti pilietinę visuomenę, jos iniciatyvas, nepriklausomą žiniasklaidą.
Pasak L.Jonavičiaus, kalbant apie dialogo su Minsku palaikymą, visų pirma reikia jį apibrėžti.
„Lietuvoje dialogas, ypač iš jo priešininkų pusės, dažnai pateikiamas kaip pataikavimas Lukašenkai. Bet dialogas gali vykti ir iš jėgos pozicijos. Lietuva daug galios instrumentų Baltarusijos atžvilgiu neturi, todėl atsiranda poreikis tam dialogui akumuliuoti ar centralizuoti europinę poziciją.
Dialogas gali būti ir tada, kai Lukašenkai tiesiai pasakai: padarei blogai, daryk geriau, jei nedarysi, pasekmės bus tokios ir anokios. Tai irgi yra dialogas, kuris nėra pataikavimas režimui“, – tikino politologas.
Pasak L.Jonavičiaus, toks dialogas gali būti įmanomas, tačiau reikėtų atsargiai apgalvoti, kas galėtų jį vesti, ar Lietuva galėtų būti Europos poziciją atstovaujanti tarpininkė.
„Norėtųsi, kad taip būtų, tačiau klausimas, ar yra įmanoma sukurti europinę poziciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad kitas variantas – dialogas ne su režimu, o su pilietine visuomene.
Tapęs prezidentu Gitanas Nausėda sakė norįs dialogo su Baltarusija, balandį jis telefonu pasikalbėjo su A.Lukašenka. Tai – pirmasis kaimyninių šalių vadovų pokalbis po 10-ies metų pertraukos.
Tačiau prasidėjus represijoms G.Nausėda paragino ES skirti sankcijas Baltarusijai, tikino, kad žmogaus teisių situacija lems Lietuvos bendradarbiavimą su Baltarusijos valdžia.
Trečiadienį G.Nausėda pristatė trijų žingsnių planą, kuris galėtų padėti išspręsti politinę krizę Baltarusijoje.
Remiantis planu, pirmiausia Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją. Antra, Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau keli tūkstančiai. Trečia, Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene.
Pasak G.Nausėdos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai pritaria tokiai iniciatyvai bei imtųsi tarpininkavimo derybose. Apie plano įgyvendinimą su Baltarusijos atstovais dar nekalbėta.
Trečiadienį Užsienio reikalų komitetas vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo rinkimus Baltarusijoje įvardijo kaip nesąžiningus ir nelaisvus bei pasiūlė nepripažinti A.Lukašenkos kaip legitimaus Baltarusijos vadovo.
V.Jurkonio teigimu, paradoksalu, tačiau Lietuvoje reikėtų pasimokyti susitelkimo iš baltarusių – pamiršti skirtumus tada, kai kalbama apie strategiją Baltarusijai. Esą labai svarbu, ar Lietuvos politiniam elitui iš tiesų rūpi Baltarusija, kurią V.Jurkonis pavadino nacionalinio saugumo klausimu, ar tiesiog Baltarusijos korta išnaudojama tarpusavio vaiduose.
„Norėtųsi tikėtis, kad skirtingos institucijos, politinės jėgos susitelks kalbėdamos apie užsienio politiką vietoj to, kad ieškotų priekaištų vieni kitiems dėl vieno vizito ar pareiškimo“, – tikino politologas.
Ką siūlo partijų lyderiai?
15min paklausė Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų, kokią politiką Baltarusijai turėtų vykdyti Lietuva.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sako, kad Lietuva ES mastu turi kalbėti apie sankcijas tiems Baltarusijos politikams ir pareigūnams, kurie naudoja prievartą prieš savo tautą, tačiau tarp kaimyninių visuomenių reikia gilinti „kultūrinį, ekonominį ir panašų bendradarbiavimą“. Anot LSDP, siekiant užtikrinti Astravo atominės elektrinės saugumą, reikia pasitelkti kompetentingas ES institucijas ir tarptautines organizacijas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasisako už tai, kad Lietuva išlaikytų vykdomos politikos tęstinumą: žmogaus teisių klausimą bei Astravo AE saugumą laikyti savo santykių su Baltarusija prioritetais.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) manymu, Lietuva turėtų padėti demokratiškų rinkimų reikalaujantiems baltarusiams pasiekti šį tikslą. Anot LRLS, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei – sustiprinti.
Darbo partija mano, kad Lietuva turėtų ginti žmogaus teises ir sąžiningus rinkimus, pasmerkti jėgos panaudojimą prieš piliečius „ir kviesti šalis dialogui“.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad Lietuva turėtų vykdyti žmogaus teisėmis ir demokratinės vertybėmis grįstą užsienio politiką, įskaitant Baltarusijos atžvilgiu. Įvykus nelaisviems rinkimams ir režimui praliejus kraują prieš taikius protestuotojus, Lietuva turi raginti įvesti bendras sankcijas, palaikyti pilietinę visuomenę.
Pasak A.Armonaitės, dialogas su Baltarusija įmanomas tik tada, kai užtikrinamos pamatinės laisvės, Astravo AE klausimas toliau turi būti keliamas ES lygiu.
Pasak Centro partijos lyderio Naglio Puteikio, Lietuvos valdžios institucijos turi kartu su ES pareikalauti paleisti suimtus taikius protestuotojus, netaikyti prieš juos fizinės jėgos, be to, Lietuva turėtų aktyviau palaikyti Baltarusijos nepriklausomybę.
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) lyderis Gediminas Kirkilas teigė, kad Lietuva daug metų vykdo nuoseklią užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu: palaiko demokratines jėgas, daro įtaką ES sprendimams dėl Baltarusijos. Kita vertus, pasak G.Kirkilo, Baltarusija išlieka svarbi ekonominė ir prekybinė Lietuvos partnerė. „Net ir šiuo metu Lietuva išnaudoja savo energetinę infrastruktūrą, kad palaikytų Baltarusijos ekonomiką, kai ją spaudžia Rusija“, – teigiama jo atsiųstame atsakyme.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) Gabrielius Landsbergis pasisako už paramą ir solidarumą baltarusių protestuotojams bei opozicijai, naujų rinkimų reikalavimą, sankcijas režimui. Anot G.Landsbergio, Lietuva turi reikalauti, kad ES turėtų vieningą Magnickio įstatymą.
„Su Lukašenka apie rinkimus nėra ką kalbėtis. Bet reikia padėti opozicijai, jų balsas turi būti girdimas visame pasaulyje. Mūsų valstybės vadovai galėtų imtis šios rolės“, – rašo G.Landsbergis.
Kitos partijos neatsakė į 15min klausimą.
