„Šis klausimas iki šiol yra svarstomas, bet jokio susitarimo šiuo metu nėra“, – žurnalistams ketvirtadienį Jungtiniame štabe sakė V.Vaikšnoras, paklaustas, ar „Patriot“ sistemos gali būti dislokuotos Lietuvoje.
„Patriot“ yra ilgojo nuotolio raketų sistemos, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas.
Vokietijos kariuomenės generolas Michaelis Gschossmannas rugpjūčio pradžioje naujienų agentūrai „Reuters“ užsiminė, kad Baltijos šalyse galėtų būti dislokuotos „Patriot“.
Šią vasarą NATO nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną – iš viso apie 4 tūkst. karių.
Šią vasarą NATO nusprendė kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną – iš viso apie 4 tūkst. karių. Lietuvoje kuriamam batalionui vadovaus Vokietija, prie vokiečių prisidės Nyderlandai, Belgija, Norvegija ir Liuksemburgas.
„Pirmi padaliniai štabo ir kuopos (Lietuvoje) atsiras vasario – kovo mėnesį. (...) Apie vasaros vidurį, liepos pradžią, mes turėsime visiškai parengtą daugianacionalinį batalioną, kuris pasieks pilnus operacinius pajėgumus“, – sakė generolas V.Vaikšnoras.
Pasak Lietuvoje viešinčio aukšto NATO generolo Salvatore Farina, prie kuriamų batalionų iš viso prisijungs apie 20 NATO valstybių.
Jo teigimu, batalionų kūrimo eiga paspartės, po savaitės NATO gynybos ministrams pritarus Varšuvos viršūnių susitikime priimtų sprendimo įgyvendinimo planui.
Brunsume įsikūrusios NATO Jungtinių pajėgų vadavietės vadas sakė, kad Baltijos jūros regione ir toliau bus organizuojamos ne tik sausumos pajėgų pratybos su čia įsteigtais batalionais, bet ir bus treniruojamos oro, jūrų ir specialiosios pajėgos.
„Tai solidarumo, pasiryžimo, pajėgumų, resursų, įsipareigojimų vykdymo ir viso kito demonstravimas“, – Vilniuje teigė S.Farina.
Estijoje kuriamam tarptautiniam batalionui vadovaus Jungtinė Karalystė, Latvijoje veiks Kanados karių pagrindu sudarytas vienetas, o Lenkijoje – Jungtinių Valstijų.
