Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 02 09

Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės

Savaitgalį Lietuvoje vyks Užgavėnėms skirti renginiai: persirengėliai ir folkloro kolektyvai kvies į šventes, kuriose svečiai bus vaišinami blynais, koše, šiupiniu. Vyks tradicinės Lašininio ir Kanapinio kovos, išlydint žiemą ant laužo bus deginama Morė.
Užgavėnės mieste
Užgavėnės mieste / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Savaitgalio šventes pradės Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse, šeštadienį nuo 10 valandos kviesiantis į mugę, kaukių dirbuves. Čia vyks įvairios varžybos ir žaidimai, bus siekiama dviejų rekordų. Šventė baigsis laužu, kuriame supleškės tamsą ir blogį simbolizuojanti Morė.

Valanda vėliau šventė prasidės Vilniuje: Gedimino prospekte ir V.Kudirkos aikštėje prasidės mugė, folkloro ansamblių koncertai, persirengėliai bus vaišinami blynais. Vakare vyks tradiciškiausių Užgavėnių kaukių apdovanojimai, Morės išlydėjimas.

Savaitgalį ir antradienį, tikrąją Užgavėnių dieną, šventė vyks ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė, švenčiama likus 46 dienoms iki Šv. Velykų. Tikėta, kad Užgavėnių dieną negalima dirbti ir reikia ypač daug valgyti, taip pat deginama Morė – žiemos dvasia.

KUR ŠVĘSTI UŽGAVĖNES

Rumšiškėse:

Pirmą kartą per daugiau kaip 30 metų žiemos šventė Rumšiškėse vyksta ne sekmadienį, o šeštadienį. Šventės rengėjai informavo, kad, atvykę į renginį muziejuje, kone kiekvienas bus įtrauktas į kaukėtų persirengėlių, dainų, šokių ir žaidimų šėlsmą.

Po šėlionių išalkę galės kąsti sočius taukuotus blynus, gardžiuotis šiupinine koše, riestainiais bei saldainiais. Pirmą kartą Lietuvoje čia bus siekiama dviejų – blynų vartymo ore ir uogienės tepimo ant blynų – rekordų, kuriuos užfiksuos agentūros „Factum“ atstovas. Kasmet Užgavėnių Rumšiškėse švęsti suvažiuoja apie 20 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. Informuojama, kad lankytojai su medinimėmis kaukėmis įleidžiami nemokamai.

Ventės rage:

Jau penktą kartą prišaukti į kiemą pavasarį raginama ir Ventės rage. Atvykęs į Ventės ir Šturmų bendruomenės rengiamą šventę ant Kuršių marių ledo gali mėgautis blynais, skrieti rogėmis Kuršių mariomis, trypti su kitais susirinkusiais, o sušalus šildytis prie ledo. Vijant žiemą iš kiemo bus nepamirštas ir vienas pagrindinių šventės akcentų – Morės deginimas.

Šventės pradžia – 13 val.

Vilniuje:

Šeštadienį  nuo 11 val. Gedimino prospekte ir V. Kudirkos aikštėje vyksiančioje  Užgavėnių mugėje bus kepami blynai, kiti gardumynai, jais vaišinami Užgavėnių persirengėliai, į šventę besirenkantys vilniečiai ir miesto svečiai. Nuo 16 val. Gedimino pr. prasidės Užgavėnių persirengėlių –  pėsčių ar važiuotų, dainuojančių  ir šokančių čigonų, meškų, giltinių, velnių  ir kitų pasirodymai,  kartu šoks, dainuos folkloro ansambliai „Jorė”, „Kadagys”, „Kūlgrinda”, „Rasoda”, „Ratilio”, „Ūla”, „Vilniaus gija”, liaudies dainų klubas „Raskila”.

Į šventę susirinkę vilniečiai ir svečiai  kviečiami siausti, šokti, trypti – taip žiemą lauk varyti. Šventės organizatoriai – Vilniaus etninės kultūros centras kviečia nepamiršti namie kaukių  ir „daug nežiopsoti, kad silkės kas prie nugaros neprikabintų“.

Kaune:

Nenuvykę į Rumšiškes kauniečiai ir miesto svečiai laukiami šį sekmadienį (vasario 10 d.), 12 val., Lampėdžių pušyne (ties 9 maršruto autobuso galine stotele) organizuojamoje Užgavėnių šventėje.

Šventės lankytojus linksmins folkloro ansamblis ,,Sodyba", vyks liaudies žaidimai, kaukių varžytuvės, bus galima išbandyti naują pirtį.

„Bus daug šokių ir linksmybių, kepsim storus, gardžius blynus. Nepatingėsit – nepasigailėsit", – žada šventės organizatoriai.

Tuo metu taip pat sekmadienį visi kauniečiai ir miesto svečiai į Užgavėnių šventę kviečiami ir VDU Kauno botanikos sode. 

Susirinkusiems žadamos įvairios Užgavėnių linksmybės: aleksotiškai riebus „užsigavėjimas“, persirengėlių paradas, šokiai ir žaidimai, gražiausių kaukių rinkimai, Lašininio ir Kanapinio mūšis, Morės deginimas ir atsisveikinimas su žiema.

Pasak Kauno botanikos sodo direktorės prof. Vidos Mildažienės, šventė turėtų ypač patikti tiems, kurie nori smagiai praleisti laiką gamtoje, išvengdami spūsčių. „Tai nėra toks masinis renginys, kaip Rumšiškėse, todėl čia nėra didelių eilių ar grūsčių. Tačiau aplinka labai graži, parke dega didelis laužas, groja muzika, kaukėti dalyviai šoka liaudiškus šokius“, – renginį pristatė V. Mildažienė.

Klaipėdoje:

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras vasario 10 d., sekmadienį, 14 val. miestelėnus ir svečius kviečia į šurmulingą Užgavėnių šventę, vyksiančią Teatro aikštėje.  

14.00 val. nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių būtybių  trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę. O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai ir kiti riebūs bei saldūs skanėstai.

Į Užgavėnių šventę kiekvienam verta ateiti su kauke, nes čia žiūrovų nebūna, visi pokštauja, kvailioja, vienas kitam išdaigas krečia, o ant kaukėto pokštininko ar „piktadario“ niekas nepyksta. Į bendrą šventės vyksmą susirinkusius įtrauks folkloro ansambliai: „Alka“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“, „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, Etnokultūros centro jaunimo folkloro grupė, Klaipėdos universiteto IV kurso etnologai. Tik vargu ar kas juos po kaukėmis atpažins.

Teatro aikštėje Užgavėnių šventės metu įsikurs fotostudija „Dėdeli veizuolaa, dontis kap varguonaa“, atsidarys įspūdingas podiumas, kuriuo žygiuos patraukliausios šventės „asabos“, veiks vaikų linksmybių kampelis, vyks ištvermės rungtynės „Stiprus kaip vištos plaukas“ ir kiti Užgavėnių monai. Persirengėliai krės įvairiausius “šposus“, dainuos, šoks, improvizuos – linksminsis taip, kad išbudintų visas gyvybines galias, išvarytų žiemos demonus, pažadintų šalčio sukaustytą žemę naujai gyvybės pradžiai. Per Užgavėnes reikia kuo daugiau rėkauti, švilpti, cypti, trepsėti, žvangėti, skrabėti, belsti – triukšmą kelti. Triukšmavimas ne tik pažadina žemę iš stingulio – tai pati geriausia priemonė piktosioms dvasioms nuvyti.

Visus perrėkti bandys Lašininis ir Kanapinis. Šiais metais jie išsiskirs ne tik savo kūno formomis, bet ir kalba. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, Lašininis ir Kanapinis netruks įsivelti į konfliktą. Per didelį nesusikalbėjimą užvirs nuožmi kova, kurios baigtį lengva nuspėti. Kanapiniui nugalėjus Lašininį, dar reikės atsikratyti Morės bei jos mirtimi prišaukti žiemos pabaigą, gyvenimo negerovių, nesklandumų, niūrios praeities pabaigą.

Senoliai sakydavo, „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės,  namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad geriau nerizikuoti – reikia gerai užsigavėti ir bėdų neturėti.

Šiauliuose:

2013 m. vasario 9 d., šeštadienį, 14−18 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73) vyks Užgavėnės prie Žaliūkių vėjo malūno, paskutinis žemės padrebinimas ir patriukšmavimas prieš Gavėnią.

Susirinkusiųjų į šventę lauks gausus persirengėlių būrys, nuotaikingas liaudiškos muzikos ir folkloro koncertas, vaišinimasis Žaliūkių duonele, gardžių blynų, sotaus šiupinio, kareiviškos košės, karšto alaus skanavimas, linksmiausios blyninės rinkimai, žiemos pramogos, Lašininio ir Kanapinio kova, kaitrus laužas ir visad žavi Morė.

Programoje: Lašininio ir Kanapinio kova, vaišinimasis Žaliūkių duonele, gardžių blynų, sotaus šiupinio, kareiviškos košės, karšto alaus skanavimas, linksmiausios blyninės rinkimai, žiemos pramogos, Morės deginimas ant laužo, dainos, šokiai, pokštai su persirengėliais ir kt.

Dalyvauja folkloro ansambliai: „Auda“, „Abrūsėlis“, „Sidabrinė gija“, „Margulis“, „Vaiguva“, „Šelmiai“, „Turava“, „Kitava“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos