ETST trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje vertinama, kaip Europos šalyse kovojama su pagrindiniais rizikos veiksniais keliuose – greičio viršijimu, vairavimu išgėrus, saugos diržų nenaudojimu. Pasak ataskaitos, Lietuvoje 2008 metais 1000 gyventojų teko 10 baudų už greičio viršijimą, tuo tarpu pirmą vietą šiame sąraše užimančiai Olandijai – 558.
1000 latvių teko – 49, o tokiam pačiam skaičiui lenkų – 34 baudos.
ETST duomenimis, kelių eisme dalyvaujančių greitį viršijančių transporto priemonių skaičius Lietuvoje yra vienas mažiausių lyginant su kitomis Europos šalimis – 17 proc.
Mažiausias šis rodiklis yra Airijoje – 15 proc., kur 1000 gyventojų tenka 40 baudų už greičio viršijimą, Austrijoje, kurios 1000 gyventojų vidutiniškai tenka 456 baudos, greitį viršija 19 proc. transporto priemonių, Šveicarijoje, kur 2007–aisiais 1000 gyventojų teko 335 baudos, greičiau nei leistina važiuoja 24 proc. automobilių.
Daugiausia greičio viršytojų, pasak tyrimo, yra Vengrijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pasak ataskaitos, 2005–2006 metais Lietuvos keliuose, kur maksimalus greitis yra 100 kilometrų per valandą, transporto priemonių greičio vidurkis sumažėjo 3 kilometrais per valandą po to, kai buvo įtaisytos pirmosios greitį fiksuojančios kameros.
Tačiau greičio, kuriuo važiuoja automobiliai, vidurkis išaugo keliuose, kuriose maksimalus greitis priklausomai nuo metų laiko siekia 110 arba 130 kilometrų per valandą. 110 kilometrų per valandą atkarpose vidutinis greitis išaugo 10, o 130 – 6 kilometrais per valandą.
Ataskaitoje pažymima, kad 2001–2008 metais šalyje vyko ekonominis pakilimas ir gyventojai nusipirko naujų automobilių, kurie yra ne tik saugesni, bet ir gali greičiau važiuoti.
Lietuva tyrime minima ir kaip šalis, kurioje retai tikrinamas vairuotojų blaivumas. Pasak ataskaitos, 2008 metais iš 1000 gyventojų dėl blaivumo buvo patikrinti 40 vairuotojų, 1,7 proc. iš jų kraujyje alkoholio koncentracija viršijo leistiną normą. Dėl girtumo mažiau nei Lietuvoje vairuotojų patikrinta buvo tik Danijoje – 36 ir Italijoje – 23 1000–ui gyventojų.
Suomijoje šis rodiklis siekė – 385, 1,3 proc. iš šių vairuotojų buvo apgirtę, Norvegijoje – 338, Švedijoje – 287 (0,8 proc. apgirtusių), Slovėnijoje – 200 (5,8 proc. apgirtusių), Estijoje – 95 (1,1 proc. apgirtusių).
Vienu laipteliu už Lietuvą aukščiau esančioje Lenkijoje 1000 gyventojų 2008 metais teko 47 dėl girtumo patikrinti vairuotojai, iš jų 9,5 proc. buvo neblaivūs.
Vis dėlto, teigiama tyrime, Lietuva minima tarp šalių, kurioje eismo įvykiuose dėl vairavimo išgėrus skaičių mažinti pavyko sparčiau, lyginant su kitomis mirčių keliuose priežastimis.
Pažymima, kad nuolatinis ir matomas blaivimo tikrinimas yra itin veiksmas atgrasymas nuo vairavimo išgėrus.
