Pavasarinė saulė į sostinės gatves išviliojo ne tik pasižmonėti ir verbomis pasigėrėti norinčius žmones, bet ir minią prekeivių. Vieni jų buvo pasiruošę iš anksčiau ir siūlė įsigyti gražiausių išpuoštų verbų, kiti, suskubę paskutinę minutę, siūlė vos už litą nusipirkti kadagių šakelę. Prie visų bažnyčių prekeiviai priklausomai nuo įdėto darbo ir verbų dydžio pardavinėjo savo kūrinius nuo 1 iki 20 Lt.
Prie Aušros vartų buvo galima įsigyti ne tik Verbų sekmadienio simbolį – verbą – bet ir išmargintų tuščių ar medinių kiaušinių, pintų Velykinių vainikų.
Daugelyje Europos šalių Verbinės dar vadinamos Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.
Verbų sekmadienį verbos nešamos į bažnyčią pašventinti. Visoje Europoje tikima, kad šią dieną pašventintų anksčiausiai pavasarį sprogstančių augalų šakelės žadina jomis paliestos žemės ir gyvulių vaisingumą, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, gausina derlių, neleidžia į namus trenkti perkūnui, saugo pasėlius nuo ledų ir graužikų. Tokio tikėjimo kupini ir lietuvių liaudies papročiai.
