Pasak organizatorių, internetu laikomas testas pagal sudėtingumą suskirstytas į keturis tipus – septintų–devintų ir dešimtų–dvyliktų klasių moksleiviams, ekspertams, plačiajai visuomenei.
Užsiregistravusieji gaus nuorodą į testo tipo užduotis biologinės įvairovės, taršos mažinimo, atsakingo atliekų tvarkymo, vystomojo bendradarbiavimo, pilietinio aktyvizmo, klimato krizės priežastingumo ir kitomis temomis.
Iškart po atsakymų pateikimo, kiekvienas dalyvis galės matyti savo rezultatą, o sekančią dieną gaus išsamią išklotinę su teisingų atsakymų paaiškinimais.
Praėjusiais metais egzamino užduotis sprendė beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių, vidutinis rezultatas, kaip ir pirmaisiais metais, išliko penki balai iš dešimties.
Anot organizatorių, ankstesniais metais egzaminą laikę dalyviai stipriausiai pasirodydavo energetikos temose, tačiau gerokai mažiau žinojo apie gyvąją gamtą ir pilietinį aktyvizmą, taip pat stigo priežastinių ryšių tarp aplinkosaugos problemų pasekmių ir priežasčių pažinimo.
Šių metų klausimynai teiks prioritetą šioms temoms, o taip pat suteiks progą daugiau sužinoti apie darnų vystymąsi, Lietuvos indėlį ir vaidmenį globalių klimato ir aplinkosaugos procesų sprendimui.
Spalio 21–25 dienomis Lietuvoje vyksta Klimato savaitė, jos metu gyventojai bei organizacijos raginami susimąstyti apie vykstančius aplinkos pokyčius bei būdus mažinti mūsų įtaką klimatui.
