Ukrainoje viešintys 15min žurnalistai su ambasadoriumi kalbėjosi Donbase, netoli kontaktinės linijos, skiriančios Ukrainos pajėgas nuo Maskvos remiamų separatistų.
Pastaruoju metu išaugus įtampai, ambasadorius čia vis dažniau lydi aukščiausio rango Lietuvos pareigūnus – šalyje neseniai viešėjo prezidentas, užsienio reikalų ministras, netrukus atvyks Seimo pirmininkė.
V.Sarapino teigimu, šiuo metu Lietuva yra „sunkiasvorių šalių penketuke, labiausiai padedančių Ukrainai“.
– Ambasadoriau, kalbamės Avdijivkoje. Koks Lietuvos santykis su šiuo Ukrainos regionu?
– Tai Donbaso miestas. Lietuva prieš beveik trejus metus įsipareigojo padėti rekonstruoti vieną iš Adijivkos mokyklų. Procesas eina į pabaigą, Lietuva investuoja beveik vieną milijoną eurų – ne į statybos darbus, bet į kompiuterinę ir kitokią įrangą, baldus, įrengėme sporto aikštyną. Tai prasminga, didelė investicija.
– Saugumo situacija Avdijikos regione sudėtinga dėl Rusijos agresyvių veiksmų jau septynerius metus. Kokia šiuo metu yra situacija?
– Švelniai tariant, labai sudėtinga situacija. Aplink Ukrainos sienas ir Krymą sutelktas toks Rusijos karinių pajėgų skaičius, kokio nuo 2014 metų nėra buvę.
Figūruoja ir 110 tūkst., ir 130 tūkst., ir net 150 tūkst. pajėgų. Skaičiai milžiniški, liudijantys, kad grėsmė didžiulė.
Reikia pasakyti ir tai, kad Ukrainos kariuomenė šiandien žymiai aukštesnio lygio nei buvo tuomet 2014-aisiais. Bet kad grėsmė yra didelė – faktas.
Nesu karinis ekspertas, bet daug bendrauju su jais, tai, jų skaičiavimais, totaliniam šalies užpuolimui, totalinei invazijai, duok Dieve, pajėgų rusams nepakaktų ir dėl to, kad Ukrainos pajėgos kito lygmens ir sąjungininkų, partnerių parama tikrai būtų tokiu atveju.
Bet lokaliems užpuolimams, bandymams įsiveržti dar giliau į Ukrainos teritoriją, ar į Charkovo pusę, ar Mariupolio – tas yra tikėtina. Juo labiau, kad provokacijos tęsiasi, visu pirma ties kontaktine linija.
Kovo 26 dieną iškart žuvo keturi Ukrainos kariai, du buvo nušauti į nugarą. Bet kokiam kare taip nedaroma.
Tai, kas buvo sutarta anksčiau, praėjusių metų liepos 27 dieną, dėl paliaubų, tada atvykau į Ukrainą, buvo sąlyginai ramus laikotarpis, o po naujųjų metų prasidėjo dažnesni paliaubų pažeidinėjimai, grubūs, pažeidžiantys bet kokias konvencijas.
Deja, pradėjo aukų skaičius didėti ir augti. Rusijos pajėgos elgiasi kuo toliau, tuo ciniškiau, kalbant ir apie užminavimo darbus iki tokio lygio, kad minos, atrodančios kaip žaislai, yra išmėtytos, kad galėtų sugundyti ne tik civilius gyventojus, bet ir vaikus.
Kovo 26 dieną iškart žuvo keturi Ukrainos kariai, du buvo nušauti į nugarą. Bet kokiam kare taip nedaroma.
Provokacijos tęsiasi ir joms reikia būti pasirengus. Ukraina, jos kariai, stengiasi reaguoti labai išlaikytai į visa tai, bet lygiai taip pat yra pasiruošę ginti savo šalį, kaip prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kreipdamasis į tautą, iki paskutinio kraujo lašo.
– Koks yra Mariupolio uosto vaidmuo eskaluojant ir didinant kivirčus, koks jis yra?
– Kerčės tiltas, kurį rusai pasistatė, didina eskalaciją. Rusai šią savaitę paskelbė uždarantys praplaukimą daugeliui civilių laivų, nes jie ten vykdo karines pratybas iki spalio mėnesio.
Po to pakoreguota situacija, kad komerciniams laivams bus galima praplaukti, tačiau kaip teiravomės Mariupolio uosto vadovų, o kaip su valstybiniais laivais, kurie komerciniams laivams turi padėti, – jie praplaukti negali. Problema egzistuoja, tai faktas ir ji turi būti kažkokiu būdu išspręsta.
– Kai mes viešime šiame regione, Vladimiro Putino komanda skelbia atitraukianti pajėgas iš pasienio su Ukraina. Kaip tai vertinti?
– Taip, išgirdome Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad nuo 23 dienos pajėgos bus atitraukiamos, baigus pratybas. Reikia labai atsargiai reaguoti į tai.
Rusijos prezidentas Putinas kalbėjo apie savo raudonąsias linijas, kurių jis neleis peržengti, bet kiek jų čia yra peržengę. Reikia žiūrėti labai rezervuotai.
Galime tikėtis didelių provokacijų, kad štai mes atitraukinėjam pajėgas, bet bus išprovokuotos kažkokios iš rusų pusės, neduok Dieve, ar žūtis kokia ar kas, kas jiems leis eskaluoti situaciją. Taigi reikia žiūrėti labai rezervuotai.
– Pastaruoju metu Lietuvos delegacijų, aukštų politikų vizitai yra dažni. Gegužės pradžioje atvyksta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Su kokia žinia atvažiuoja Seimo pirmininkė?
– Politnis palaikymas yra labai svarbu. Buvo ir prezidento vizitas, ir mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per pusantro mėnesio tris kartus čia lankėsi. Dabar mūsų Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas su savo kolegomis vicepirmininkais ukrainiečių ir lenke yra čia Liublino trikampio formate.
Ta politinė parama yra be galo svarbi. Ypač mus, lietuvius, čia Ukrainoje gerbia – mes jiems tikrai labai svarbūs. Ne veltui ketvirti metai iš eilės ukrainiečiai išrenka Lietuvą draugiškiausia jiems tauta. Mes esame jiems didelis autoritetas.
Mes gynybos ir saugumo srityje nesame dideli, bet esame tame sunkiasvorių šalių penketuke, labiausiai padedančių Ukrainai. Tai yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Kanada ir mes su lenkais.
Gal ne tiek materialine parama, kurią irgi teikiame, gal humanitarine, tačiau ypatingai intelektine parama. Mūsų karinė mokymo misija, mūsų instruktoriai, kurie ruošia įvairiausių rūšių Ukrainos instruktorių karius, pavyzdžių labai daug gali būti.
V.Sarapinas: mes gynybos ir saugumo srityje nesame dideli, bet esame tame sunkiasvorių šalių penketuke, labiausiai padedančių Ukrainai.
Pasakysiu viena – Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai buvo pripažinti, gavo NATO licenciją aukščiausio lygio, nebūdami NATO kol kas nariais – paruošti būtent Lietuvos ir Amerikos specialių operacijų pajėgų instruktorių.
Taip kad iš tiesų patariame strateginiame lygyje, personalo mokymais, resursų vadyba, visur mes labai aktyviai veikiame. O kalbant apie materialinę paramą, labai svarbu, kad didžiosios šalys tą karinę realią paramą suteiktų.
Prisimenu, 2014-aisiais buvo abejojama – reikia ar nereikia ginklais padėti Ukrainai. Kas buvo pirmoji tai padariusi? Lietuva. Aš pats tada dirbau Prezidentės Dalios Grybauskaitės komandoje, vadovavau Nacionalinio saugumo grupei, labai gerai viską prisimenu.
Lai ir nedidelė, simbolinė parama atvėrė žalią gatvę kitiems, prasidėjo didžiųjų mūsų partnerių parama.
