E.Laužikas teigė, kad jį atleidžiant iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, sudarantys savarankišką pagrindą jo atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pripažinti neteisėtu ir panaikinti šiame procese dalyvavusių institucijų – Teisėjų tarybos, Prezidento, Seimo – priimtus sprendimus.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog E.Laužikas iš teisėjo pareigų buvo atleistas pagrįstai, o atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų procedūra buvo vykdoma tinkamai, laikantis teisinio proceso reikalavimų.
Respublikos Prezidentas, gavęs informaciją apie ieškovo, ėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, poelgį, kuris gali būti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą, turėjo konstitucinius įgaliojimus kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo teikti Seimui atleisti ieškovą E.Laužiką iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Teisėjų taryba, įsitikinusi, kad buvo tam tikras teisėjo poelgis, ir įvertinusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas iš tikrųjų šiuo poelgiu pažemino teisėjo vardą, privalėjo patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti ieškovą iš pareigų. Respublikos Prezidentas, gavęs tokį patarimą, turėjo įgaliojimus teikti Seimui atleisti E.Laužiką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Apeliacinis teismas sutiko, kad E.Laužikas neįrodė tinkamo teisinio proceso reikalavimų pažeidimų, galėjusių lemti kitokį jo atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų klausimo išsprendimą.
„Ieškovas ir jo atstovas su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 24 d. raštu, kuriame buvo nurodyti, kokie konkretūs teisėjo vardą žeminantys ieškovo poelgiai bus vertinami teisėjų etikos požiūriu, buvo supažindinti Teisėjų tarybos posėdyje ir jame turėjo galimybę duoti paaiškinimus dėl nurodytų aplinkybių bei atitinkamai paneigti, kad nurodyti poelgiai gali būti pripažinti pažeminusiais teisėjo vardą, tačiau tokia teise nusprendė nepasinaudoti“, – pažymėjo Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad Teisėjų tarybai buvo pateikta pakankamai duomenų konstatuoti, jog E.Laužikas, būdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, pažeidė teisėjo profesijai keliamus
reikalavimus ir savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, įsitraukęs į neformalų bendravimą su bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis, veikdamas šių asmenų naudai ir darydamas nederamą bei neleistiną poveikį konstituciniam teisingumo vykdymo procesui.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-156/2023 įsiteisėja jos priėmimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
