Šiandien pažangūs mokslo metodai, technologijos ir įvairios priemonės leidžia pritaikyti informaciją skirtingoms visuomenės grupėms ir taip didinti jų įsitraukimą. Tinkamai naudodami šias priemones galime palengvinti gyvenimą tūkstančiams žmonių Lietuvoje.
Įtraukumas ir įvairių visuomenės grupių poreikių atliepimas buvo kertiniai principai rengiant Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. Siekdami sudaryti sąlygas į šalies ateitį patogiau pažvelgti kiekvienam piliečiui, jos kūrėjai per kelis mėnesius viziją įgarsino, pritaikė neregiams ir silpnaregiams, išvertė į gestų kalbą, adaptavo lengvai suprantamos kalbos (angl. easy-to-read) metodu bei išvertė į tautinių bendrijų kalbas.
Neregiai skaito viską – svarbu tinkamai pateikti informaciją
Pasak Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotojo Vilmanto Balčikonio, pastaruoju metu viešojoje erdvėje, įstaigose vis labiau pripažįstama ir įsisąmoninama, kad žmonės gali skirtingai matyti, sunkiau suprasti, turėti disleksiją ir dėl to sunkiai skaityti tekstą.
„Kartais susiduriu su mitu, kad neregiai skaito tik Brailio raštu arba klauso įgarsintą tekstą. Norėčiau sugriauti šį mitą. Neregiai ir silpnaregiai naudojasi naujausiais išmaniaisiais telefonais, kompiuteriais, naršo internete, studijuoja, dirba įvairius darbus, skaito įvairių formatų dokumentus. Tačiau jeigu informacija netinkamai parengta, pavyzdžiui, pasidalijama nuskenuotu dokumentu, neregys su pagalbinėmis priemonėmis negali jo perskaityti“, – teigia V.Balčikonis.
LASS komanda supažindino „Lietuva 2050“ rengėjus su silpnaregių ir neregių skaitymo ypatumais, konsultavo rengiant dokumento maketą ir dizainą, atliko ne vieną testą tikrindami, ar viskas tinkamai veikia.
„Parengtas dokumentas iš išorės nesiskiria nuo dokumento, skirto gerai matantiems. Ateityje turėtume plačiau taikyti universalaus dizaino principus – kurti mažiau atskirų dokumento versijų tikslinėms grupėms, mokytis vieną dokumentą pritaikyti kuo didesniam vartotojų skaičiui. Pritaikyti dar tik kuriamą dokumentą yra daug lengviau nei bandyti sutvarkyti neprieinamą medžiagą. Norėčiau, kad kiekvienoje komandoje atsirastų po vieną asmenį, kuruojantį informacijos prieinamumo temą, taip, kaip nutiko kuriant viziją „Lietuva 2050“, – sako V.Balčikonis.
Vizijos vertimas į gestų kalbą – motyvuojantis iššūkis
Dalės Nevardauskienės, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios vertėjos, teigimu, vizijos vertimas į gestų kalbą tapo nemenku iššūkiu, pareikalavusiu didelio komandos susitelkimo ir žinių. Tačiau šį projektą įgyvendino su entuziazmu – galimybė užtikrinti strategiškai svarbios informacijos Lietuvos mastu prieinamumą kurtiesiems motyvuoja.
„Didžiausias iššūkis aiškiai ir suprantamai į gestų kalbą verčiant tekstą buvo pasirinkti tinkamiausius gestus. Vizijos „Lietuva 2050“ vertimo tekste radosi daug frazių, kurios turi perkeltinę prasmę, kurių gestų kalboje nėra arba jos labai retai vartojamas ir nėra žinomos visai kurčiųjų bendruomenei. Teko daug diskutuoti ir konsultuotis su kurčiaisiais vertėjais, kokį gestą kuriam terminui geriau vartoti“, – apie vertimo iššūkius kalba D.Nevardauskienė.
Projektui įgyvendinti buvo sudaryta 6 gestų kalbos vertėjų iš skirtingų miestų komanda, taip pat pasitelktos vaizdo filmavimo ir montavimo kompetencijos, įsitraukė ir veiklos koordinavimo kolegos, vyko konsultacijos su kurčiaisiais vertėjais.
Lengvai suprantamos kalbos metodo taikymas pagerintų gyvenimo kokybę 15 proc. Lietuvos gyventojų
Vienos iš lengvai suprantamos kalbos adaptacijos rengėjų, lingvistės lektorės Agnės Župerkaitės teigimu, valstybės institucijos visame pasaulyje jau suprato, kad žmonės lengviau priima aiškią, lakonišką informaciją, todėl komunikuojant su visuomene atsisakoma biurokratinių, sudėtingų dokumentų.
Pasaulyje itin populiarėja teksto supaprastinimo metodai, kurie padeda adaptuoti informaciją kuo platesnėms visuomenės grupėms. Vienas iš jų – lengvai suprantamos kalbos metodas. Ši priemonė padeda supaprastinti tekstą taip, kad jis būtų aiškus ir suprantamas asmenims, patiriantiems skaitymo ar teksto suvokimo sunkumų.
„Pagalvokime, koks sutrikimo jausmas apima, jei atsiduriame šalyje, kur kalbama mums neįprasta kalba, nesuprantame kelio ženklų ar meniu restorane. Būtent taip kartais jaučiasi lengvai suprantamos kalbos skaitytojai, kurie patiria suvokimo iššūkių. O kaip jaustis senjorams, kurie patiria demenciją, žmonėms su intelekto, psichosocialiniais sutrikimais, negimtakalbiams atvykėliams, žmonėms, sveikstantiems po galvos traumų, kai jie bando rasti atsakymus į sau svarbius klausimus?
Lengvai suprantamos kalbos metodu pateikta informacija šiems žmonėms suteikia galimybę gauti jiems reikiamą ir suprantamą informaciją, kuri dažnam iš mūsų gali atrodyti įprasta“, – sako A.Župerkaitė.
Pasak jos, lengvai suprantamos kalbos metodas vis dar yra naujiena Lietuvoje, nors, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, asmenų, kuriems lengvai suprantama informacija gali pakeisti gyvenimo kokybę, Lietuvoje yra 420 tūkst., arba 15 proc. populiacijos.
„Jei svarbios visuomenei informacijos neadaptuojame lengvai suprantamos kalbos metodu, atimame iš žmonių galimybę savarankiškai ar su pagalba be didesnių pastangų sužinoti ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Prieš išleidžiant tekstą lengvai suprantama kalba, jį visada patikrina tikslinė grupė, kurios atstovai pateikia savo komentarus ir padeda tobulinti dokumentą.
Rengiant „Lietuva 2050“ adaptaciją lengvai suprantama kalba, ji buvo patikrinta „Atviros bendruomenės“ narių, asmenų su intelekto negalia“, – teigia viena iš dokumento „Lietuva 2050“ adaptacijos rengėjų, socialinių mokslų ekspertė ir socialinė darbuotoja Miglė Baltrūnaitė.
