Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ daugiau nei metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, NVO sektoriaus atstovai bei aktyvūs piliečiai. Kūrimo metu buvo atlikti tyrimai, darytos analizės, rengtos studijos. Taip siekta parengti valstybės ateities viziją, kuri būtų aktuali jos piliečiams nepriklausomai nuo tuo metu valdžioje esančių politinių partijų ir brėžtų bendrą kryptį, kur link turėtų vystytis Lietuva.
Vizijos šūkyje „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ užkoduota Lietuva kaip pavyzdys sau ir kitoms šalims, kuriančių ir išsilavinusių žmonių visuomenė, kuri yra įsipareigojusi savo šaliai per norą joje gyventi ir norą saugoti jos gamtą, kultūrą, vertybes bei teritoriją.
Įgyvendinus šią valstybės ateities viziją, Lietuva 2050 metais bus matoma kaip atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški, kūrybiški, tausojantys gamtą ir gyvenantys prasmingą gyvenimą valstybėje su stipria demokratine politine kultūra. Pasiekus tikslą Lietuva kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, pasirengusi visuotinei gynybai, o kartu šalyje bus galima greitai pasiekti tai, ko reikia žmogaus gerovei.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybė. Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama.
Ateities įžvalgomis pagrįsta Lietuvos ateities vizija leidžia drąsiau mąstyti apie norimą ateitį ir geriau pasirengti galimiems iššūkiams, pamatyti bei išnaudoti galimybes. Be to, Lietuvos gyventojai, institucijos, verslas ir nevyriausybinės organizacijos gali įgyti papildomos motyvacijos ir jau dabar imtis pokyčių, kurie leistų sėkmingai pasirengti ateičiai.
Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Ji turėjo būti peržiūrėta atsižvelgiant į demografines ir geopolitines tendencijas, klimato kaitą, technologijų raidą ir kitus reikšmingai besikeičiančius aspektus. Būtent todėl naujosios ateities vizijos rengimo metu buvo kuriami ne tik galimi ateities scenarijai, bet ir analizuojamos didžiosios tendencijos.
„Lietuva 2050“ taip pat yra reikšmingas žingsnis į ateitį numatančios viešosios politikos formavimą: ateities įžvalgų Lietuvoje institucinę sistemą šiuo metu sudaro Seimo Ateities komitetas, Seimo kanceliarijos ir Vyriausybės kanceliarijos padaliniai, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, universitetai, kitos tyrimų institucijos ir centrai.
Visos šios organizacijos laikytinos numatomosios valdysenos dalimi, kuri bus stiprinama ir plėtojama tam, kad ateities perspektyvos būtų analizuojamos ne epizodiškai, o sistemiškai ir nuolat.
