Kokie politiniai sprendimai jau padaryti, o kokių dar reikia, kad galėtume tapti ne tik energetiškai nepriklausomi, bet ir iš to turėtume ekonominę naudą?
Žalioji energetika – jau konkurencinga
Seimo narys, Europos reikalų komiteto narys, LŽVS kandidatas į EP Virgilijus Poderys sako, kad atsinaujinanti energetika ne tik padeda tausoti mus supančią aplinką, bet ir yra glaudžiai susijusi su energetiniu saugumu: „Energetikos ekspertai sutaria, kad vietinė gamyba iš atsinaujinančios energijos šaltinių yra bet kurios valstybės energetinio saugumo ir nepriklausomybės pagrindas, nes čia panaudojami vidiniai valstybės energetiniai resursai: saulė, vėjas, geoterminė energija ir kt. bei mažinama valstybės priklausomybė nuo energijos importo.“
Tiesa, ilgą laiką pasaulyje žalioji energetika, lyginant su iškastinio kuro ar atomine, buvo brangi, todėl subsidijuojama valstybių. Tačiau atsinaujinančios energetikos pramonė sparčiai tobulėja ir pinga.
„Jau pasiekėme lūžio tašką kuomet saulės ir vėjo gaminama energija be valstybės subsidijų savo kaina tampa konkurencinga. Štai čia atsiveria nauji horizontai konkurencingai žaliajai energetikai, kuri padeda didinti valstybės energetinę nepriklausomybę“, – sako V.Poderys ir džiaugiasi, kad pernai Seime priėmėme Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri nubrėžia svarbiausias energetikos gaires iki 2050 metų.
Joje numatoma, kad Lietuva žengia atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, kartu užtikrinant konkurencingas energijos kainas.
Skatinant žaliosios energetikos plėtrą žmonėms, nusprendusiems tapti gaminančiais energijos vartotojais, bus sudaromos palankios sąlygos savo reikmėms gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Planuojama, kad jau iki 2030 metų trečdalis, o iki amžiaus vidurio – pusė gyventojų patys gamins elektrą savo reikmėms.
Energetinė nepriklausomybė dar nepasiekta
„Nors ekspertai nepaliaujamai kartoja, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusija, būtina pripažinti, kad mūsų elektros energetikos sistema kol kas yra rusiškos sistemos dalis ir didžia dalimi valdoma iš Rusijos dispečerinių. Rusija šia korta neabejotinai gali pasinaudoti kaip socialinio, politinio ir ekonominio šantažo priemone. Juo labiau, kad Kremliui artimos propagandinės žiniasklaidos priemonės skelbia, kad jungtys bus atjungtos anksčiau nei mes spėsime sinchronizuoti savo elektros tinklus su kontinentine Europa 2025 metais“, – apie energetines grėsmes kalba V.Poderys.
Jis sako, kad sinchronizacijos projektas su kontinentinės Europos tinklais yra šiuo metu svarbiausias klausimas energetinės nepriklausomybės darbotvarkėje.
Privalome daryti viską, kad Astravo AE taptų visos Europos galvos skausmu.
„Kitas svarbus klausimas, kuris tapo aktualus Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę – tai nepakankama elektros generacija. Deja, šiuo metu Lietuva importuoja daugiau kaip 2/3 suvartojamos elektros energijos. Pagal tokį didelį elektros importo rodiklį esame išskirtiniai Europoje – neigiama prasme. Todėl Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinome įsipareigojimą skatinti vietinę elektros gamybą: iki 2030 metų sieksime Lietuvoje gaminti daugiau kaip 2/3 suvartojamos elektros energijos. O iki amžiaus vidurio siekiama visą Lietuvos poreikiams reikalingą elektra pasigaminti Lietuvoje“, – aiškina politikas.
Dar viena grėsmė Lietuvai – Astravo AE
„Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad energetika Kremliui – tai politinis įrankis ekonominiam spaudimui įgyvendinti. Turbūt geriausiai A.Lukašenkos ir Rusijos tikslus išreiškia citata iš oficialios jo kalbos 2013 metais Baltarusijos valstybiniame universitete: „Astravas taps užstrigusiu žuvies kaulu Baltijos ir ES šalių gerklėse, – teigia V.Poderys, – Lietuvai didžiausią nerimą kelia tai, kad šalia Vilniaus statomoje Astravo AE statybų darbai vyksta skubotai, nepaisant kokybės ir saugumo standartų. Baltarusija giriasi, jog Astravo atominė bus pigiausiai pastatyta branduolinė jėgainė pasaulyje.“
Politikas sako, kad matydami nuolat pasikartojančius atominės saugos pažeidimus dar statomoje elektrinėje, turėjome imtis veiksmų apsaugoti mūsų piliečius: „2017 metais Seime vieningai priėmėme su nesaugiomis branduolinėmis elektrinėmis susijusį įstatymą. Pagal jį, elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, negalės patekti į Lietuvos rinką. Tai reiškia, kad elektra iš Astravo, šiam pradėjus veikti, bus blokuojama.“
V.Poderys įsitikinęs, kad kol Astravo AE nepradėjo veikti, privalome daryti viską, kad ši elektrinė taptų visos Europos galvos skausmu: „Pernai drauge su Lietuvos delegacija pavyko pasiekti, kad Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Strasbūre būtų priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija nukreipta prieš nesaugią elektrinę. Dokumente 47 šalis vienijanti tarptautinė organizacija ragina Baltarusijos vadovybę neišduoti licencijos Astravo atominės elektrinės veiklai tol, kol nebus užtikrintas elektrinės saugumas įvykus žemės drebėjimui, nesustiprinta reaktorių apsauga nuo komercinio lėktuvo katastrofos, nesudaryti susitarimai dėl ekstremalių situacijų valdymo su kaimyninėmis šalimis, tarp jų ir Lietuva, bei neįgyvendinti tarptautiniai branduolinės saugos reikalavimai.“
Lietuva – be GMO ir laukuose, ir parduotuvėse
Tačiau esama ir daugiau aplinkosauginių iššūkių. Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, LVŽS kandidatas į Europos Parlamentą sako, kad Lietuva – unikalus, žalias kraštas, kadaise garsėjęs giliomis žemės ūkio tradicijomis: „Apmaudu, kad dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, galios disbalanso tarp produkcijos gamintojo ir perdirbėjo bei prekybininko, ir dėl to neadekvačiai mažų ūkininko pajamų, žemės ūkis Lietuvoje traukiasi. Nepaisant šių tendencijų, manau, Lietuva turi didžiulį potencialą išlikti nišine, išskirtinai kokybišką produkciją gaminančia šalimi. Todėl aš visa širdimi pasisakau už tai, kad GMO Lietuvoje nebūtų nė kvapo – nei ūkiuose, nei parduotuvių lentynose, nei lietuviškuose laukuose“.
Jis įsitikinęs, kad taip savo produkcija galime būti patrauklūs ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose: „Tačiau tam reikalingi ir atitinkami europiniai sprendimai – jau penkiolika metų esame ES sudėtyje, tačiau niekaip neįrodome, kad esame tokie patys europiečiai, kaip ir vokiečiai, belgai ar prancūzai. ES diskriminuojami Lietuvos žemdirbiai, mokant žymiai – ne procentais, o kartais mažesnes išmokas už tų pačių reikalavimų laikymąsi, nors konkuruojame toje pačioje bendroje rinkoje.“
Kai kurios žemės ūkio praktikos, pavyzdžiui, natūrali ganiava, ne prisideda prie klimato kaitos reiškinio, o priešingai, padeda jį mažinti.
J.Vilionis sako, kad pirmasis darbas, kurio imtųsi, jei būtų išrinktas į Europos Parlamentą – dėtų visas jėgas, kad būtų baigta ši Lietuvos žemdirbių diskriminaciją.
„Kartu su dabartiniu europarlamentaru Broniu Rope, kuris visus penkerius metus dorai atstovavo Lietuvos žemdirbį, ir dar 52 tūkstančių Lietuvos žmonių jau įteikėme Europos Sąjungai peticiją: mes ne antrarūšiai! Nepatogu Europai tą girdėti, EP jau ir dabar pripažįsta, kad esame teisūs. Aš pasiruošęs dėl šios teisybės kovoti iki galo“, – sako J.Vilionis.
Klimato kaita – iššūkis ar galimybė?
„Aplinkosauga ir klimato kaita – dar viena sritis, kurioje būtina atstovauti mūsų interesus EP. Šiandien įsivyravęs klaidingas suvokimas, neva ūkininkas yra teršėjas, kenkėjas, naikintojas ir ardytojas. Pamirštama, kad sūriu žemdirbio prakaitu duona uždirbama... Mokslininkai įrodė, kad kai kurios žemės ūkio praktikos, pavyzdžiui, natūrali ganiava, ne prisideda prie klimato kaitos reiškinio, o priešingai, padeda jį mažinti. Sutinku, kad kiekvienas iš mūsų esam atsakingi už tai, kokioje – sveikoje ar išbalansuotoje – planetoje gyvens mūsų vaikai. Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę ir kartu ieškoti būdų, kaip gyventi švariau, mažiau teršiant ir eikvojant. Bet ūkininkai neturi tapti šios idėjos atpirkimo ožiais, ir aš esu pasiruošęs dirbti, ieškant bendrų, tiek klimatui, tiek žemės ūkiui palankių sprendimų“, – sako J.Vilionis.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų kampanijos sąskaitos
