T.Lamanauską balsavime dėl aukšto posto palaikė 105 valstybės.
Jo konkurentai – Pietų Korėjos ir Samoa atstovai Chaesub Lee bei Gisa Fuatai Purcell – sulaukė atitinkamai 59 ir 12 balsų.
„Lietuvio pergalė žymi sėkmę Europos Sąjungai, kuri siekia sustiprinti savo tarptautinę įtaką interneto valdyme, kad apsaugotų tokias vertybes, kaip demokratija, privatumas, laisvė ir teisės internete“, – įvertino leidinys „Politico“.
ITU generaline sekretore išrinkta Jungtinių Amerikos Valstijų deleguota Doreen Bogdan-Martin.
Ji bus pirmoji moteris, vadovausianti agentūrai.
Suprasti akimirksniu
- 1865 metais kaip Tarptautinė telegrafo sąjunga įkurta organizacija 1947 metais tapo specializuota Jungtinių Tautų agentūra.
- ITU veikia telekomunikacijų, informacinių ir ryšių technologijų srityje: užtikrina radijo dažnių paskirstymą, nustato telekomunikacijų standartus, teikia pagalbą valstybėms plėtojant telekomunikacijų sektorių.
- Organizacija pasauliniu mastu nustato svarbaus riboto valstybių ištekliaus – radijo dažnių – paskirstymą ir naudojimą.
- ITU narėmis yra 193 valstybės ir daugiau kaip 900 įmonių, universitetų, tarptautinių ir regioninių organizacijų.
T.Lamanauskas šiuo metu gyvena Londone, kur prieš bemaž ketverius metus įkūrė konsultacijų kompaniją „Envision Associates“.
Įvertino kaip išskirtinę sėkmę
T.Lamanausko išrinkimą ITU generalinio sekretoriaus pavaduotoju pasveikino mūsų šalies atstovai.
„Džiaugiamės Tomo Lamanausko pelnyta sėkme ir tikime, kad didelė jo patirtis ir kompetencija leis šiose svarbiose pareigose pasiekti geriausius rezultatus“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis mano, kad tai – išskirtinė diena Lietuvai, Europai ir visai tarptautinei bendruomenei.
Jis pažymėjo, kad tai pirmas kartas mūsų istorijoje, kai Lietuvos atstovas išrenkamas į tokias aukštas pareigas Jungtinių Tautų sistemoje.
Kartu M.Skuodis paminėjo, kad T.Lamanauskas bus ir jauniausias vadovas šios seniausios Jungtinių Tautų agentūros vadovybėje.
Jis dėkojo tiek būsimajam ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojui už naują puslapį Lietuvos istorijoje, tiek valstybės vadovams, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, Ryšių reguliavimo tarnybai už sutelktą paramą iki pat finišo tiesiosios.
„Kartu ačiū ir visai ES bei jos institucijoms už paramą ir palaikymą! Tai yra puikiausias įrodymas, kiek daug gali susivienijusi Lietuva!“, – savo feisbuko paskyroje rašė susisiekimo ministras.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė irgi pažymėjo, kad tai labai svarbi pergalė Lietuvos diplomatijai.
„Džiaugiamės ir sveikiname T.Lamanauską. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos atstovas išrenkamas į tokias aukštas pareigas tarp visų Jungtinių Tautų institucijų.
T.Lamanauskui tapus vienu iš Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos vadovų, Lietuva dar ryžtingiau rodys lyderystę bei ambicijas informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje“, – sakė ji.
Technodemokratijų kova prieš technoautokratijas
T.Lamanausko pergalė ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojo rinkimuose nenustebino Seimo Užsienio reikalų komiteto nario, ilgamečio diplomato Žygimanto Pavilionio.
Anot jo, žinant, kaip lietuvių lyderystę vertina ir diplomatinis, ir politinis, ir verslo pasaulis, tai natūralu.
„Jau seniai mūsų žmonės įvairioms multinacionalinėms kompanijoms įvairiose vietose vadovauja.
Tai primena tiesiog tą posakį, kurį man nuolat šnekėdavo nuo Timothy Snyderio iki įvairių kitų Amerikos ekspertų ir politikų: lietuviai iki šiol neįsisąmonino, kad šitoje teritorijoje tarp Baltijos ir Juodosios jūrų, vadinamose kruvinose žemėse, iš esmės gyvena vieni stipriausių žmonių, kurie nuolat susiduria su iššūkiais, juos nuolat įveikia, yra vieni labiausiai išsilavinusių, labiausiai kalbų mokančių, gabiausių, darbščiausių žmonių.
Ir dėl to mums taip sekasi. Gerai, kad mes taip palengva pradedame suprasti“, – sakė jis.
Ž.Pavilionio teigimu, T.Lamanausko išrinkimas ITU generalinio sekretoriaus pavaduotoju visa tai tik patvirtina.
„Džiaugiuosi, kad pats jam esu padėjęs dar tame pirminiame etape, kai jis pats dar nežinojo, kad jo kandidatūra Lietuva patikės. Belieka pasveikinti su sėkme“, – kalbėjo Seimo narys.
Kartu Ž.Pavilionis pažymėjo, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija nuolat kartoja ir buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton, dar 2011 metais atvykusi į Vilnių sakė, jog internetas, skaitmeniniai dalykai yra labai svarbūs.
Nes šiuo metu technodemokratijos kovoja prieš technoautokratijas.
„Technologijos yra moraliai neutralios ir mums reikia labai pasitempti bei neleisti toms autokratijoms įsiskverbti į ateities pasaulio kūrimą. Mums reikia jį kurti pagal savo standartus, ginant tas pačias demokratijas“, – komentavo Seimo URK narys.
Technologijos yra moraliai neutralios ir mums reikia labai pasitempti bei neleisti toms autokratijoms įsiskverbti į ateities pasaulio kūrimą.
Kartu jis pažymėjo, kad mes esame šitos kovos pasienis visomis įmanomomis prasmėmis ir bandome demokratijos pasaulį sutvirtinti, išplėsti.
Taip pat – visų pirma konsoliduoti jo gynybą Ukrainoje. Be to, ne tik joje. Ž.Pavilionio žodžiais, dar yra Taivanas ir daugybė kitų demokratijų, bandančių kovoti už išlikimą.
ITU yra tarptautinė organizacija, kur reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų nuomonių. Tačiau, jo nuomone, kuo daugiau savo žmonių tokiose ir kitose institucijose turėsime, tuo sugebėsime plačiau matyti bendrą vaizdą, kuriame veikiame.
„Ko, matyt, kartais mūsų vidaus politikoje veikiantys politikai nelabai pastebi ir nelabai įžvelgia ieškodami tik tokio greito populiarumo su tokiais pigiais klausimais. Tačiau būtų gerai, kad valstybė žiūrėtų į tai, nes ateityje jos ten gali ir nebelikti, jeigu mes matysime tik pigų šios dienos populizmą“, – mano Ž.Pavilionis.
Nuo Lietuvos iki Vanuatu
Kaip anksčiau rašė 15min, po teisės studijų Vilniaus universitete ir darbo informatikos mokytojo, patarėjo teisės klausimais bei kelių disciplinų dėstytoju T.Lamanauskas 2004–2007 metais dirbo Ryšių reguliavimo tarnyboje, buvo direktoriaus pavaduotojas ir tarybos narys.
Tuomet T.Lamanauskas persikėlė į nedidelėje saloje Persijos įlankoje įsikūrusį Bahreiną, kur tapo tokios pat institucijos vadovo pavaduotoju, kūrė ryšių reguliavimo strategiją.
Paskui – panašios komisijos generalinio direktoriaus pareigos, tik kitoje pasaulio pusėje – Karibų salyne esančiose Britų Mergelių Salose.
Ir dar vienas šuolis vėl į kitą pusę – patarėjo darbas toli Rytuose, Ramiajame vandenyne esančioje Vanuatu valstybėje.
Po pusšeštų metų tolimose ir gana egzotiškose vietose ekspertas grįžo į Europą ir pirmąkart įsidarbino Ženevoje esančioje ITU – ėmė vadovauti korporatyvinės strategijos padaliniui.
Vėliau dar padirbėjęs „Veon“ įmonių grupėje Amsterdame (mat norėjosi privataus sektoriaus), lietuvis persikėlė į Londoną, bet kartu grįžo į ITU.
„Vėl ėmiau konsultuoti, – prieš metus interviu 15min prisiminė T.Lamanauskas. – Kai prasidėjo COVID, susirašėme su buvusiais kolegomis, pasiūliau, ką ir kaip galėtų padėti pramonei per pandemiją. Paprašė prisijungti kaip konsultantui.
Taigi metus padirbėjau (specialiuoju patarėju krizių strategijai – COVID-19 klausimams – ir partnerystės iniciatyvoms – 15min). Tai yra viena iš organizacijų, kur gyvenimas ratu sukasi, vis sugrįžti.“