2021 12 15 /12:41

Lietuvos atstovybė Kinijoje – tuščia: diplomatai grįžo namo

Kinijai nusprendus pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį, Lietuvos diplomatai paliko ambasadą Pekine ir grįžo į Vilnių. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad laukia Kinijos sprendimo dėl Lietuvos diplomatų akreditacijos, o kol kas atstovybė lietuviams konsulines paslaugas teiks nuotoliniu būdu ribota apimtimi.
Lietuvos ambasada Pekine
Lietuvos ambasada Pekine / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Protestuodama prieš Taivano atstovybės atidarymą Lietuvoje, Kinija lapkritį paskelbė, kad nusprendė sumažinti diplomatinį atstovavimą iki reikalų patikėtinio (chargé d’affaires) lygio.

Savo diplomatinę atstovybę Vilniuje Kinija vadina nebe ambasada, o reikalų patikėtinio biuru.

Lietuvos ambasadorė į Lietuvą Pekino reikalavimu grįžo dar rugsėjį, tačiau dabar atstovybėje neliko ir laikinosios reikalų patikėtinės.

„Lietuvos ambasados Kinijoje laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė grįžta į Vilnių konsultacijoms“, – pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Anot ministerijos komentaro, „šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą“.

„Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu. Kaip ir anksčiau Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos ir toliau bus teikiamos nuotoliniu būdu ribota apimtimi. Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą pilna apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkantis susitarimas“, – teigia Lietuvos URM.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams sakė, kad skiriasi abiejų šalių nuomonės dėl atstovybės pervadinimo.

„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatė grįžta konsultacijoms dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti atstovybės pavadinimą“, – teigė G.Landsbergis. Jį cituoja BNS naujienų agentūra.

Jo teigimu, Lietuva gali svarstyti „įvairius pasiūlymus“ dėl atstovybės pavadinimo keitimo, tačiau jie turi būti suderinti su Lietuvos įstatymais.

„Kinija siekia pakeisti pavadinimą į tokį, koks nėra numatytas net mūsų įstatymuose, dabar tiksliai nepasakysiu, jie tiesiog yra atsiuntę savo pasiūlymą. Galime svarstyti įvairius pasiūlymus, tik jie turi būti suderinti su mūsų teise. Bet koks vienašališkas sprendimas keisti pavadinimą kitos valstybės, tai valstybei atsisakant pačiai ar neturint galimybės to padaryti, prieštarauja Vienos konvencijai“, – kalbėjo ministras.

Lietuvos ir Kinijos diplomatinis ginčas kilo, kai liepą Lietuvos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad šalyje veiks Taivano atstovybė. Ji buvo atidaryta lapkritį. Oficialiai lietuviškai įstaiga vadinasi „Taivaniečių atstovybe", angliškai „Taiwanese representative office". Anot ekspertų, kinų kalba pavadinimas skamba kaip „Taivano atstovybė".

Komunistinė Kinijos valdžia prieštarauja Taivano pavadinimo naudojimui. Pekinas salą laiko Kinijos dalimi ir žada užsitikrinti jos kontrolę, neatmetant ir karinių priemonių. Kitose Europos šalyse ir Jungtinėse Valstijose Taivano atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį atstovavimo pobūdį.

Kinija teigia, kad leidusi veikti Taivaniečių atstovybei Lietuva pažeidė 1991 metais duotą įsipareigojimą „neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“

Lietuvos verslas teigia, kad Kinija dėl atstovybės atidarymo smarkiai apribojo prekybinius ryšius.

Lietuvos vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad Taivaniečių atstovybė neturi diplomatinio statuso, o taivaniečiai turi teisę patys nuspręsti, kaip pavadinti savo atstovybę.

Kinijos komunistai pastaruoju metu stengiasi didinti tarptautinę Taivano diplomatinę izoliaciją. Jungtinės Valstijos savo ruožtu skatina taivaniečių įtraukimą į tarptautinius formatus.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės sulaukė prieštaringų vertinimų.

Šalininkai teigia, kad toks žingsnis padėjo Lietuvai užsitikrinti didesnį JAV dėmesį, Taivanui atsiveria ir kitos Vakarų šalys, o Lietuva pasielgė vertybiškai teisingai, paremdami demokratinį Taivaną, kuris patiria komunistinės Kinijos spaudimą.

Kritikai sako, kad sulaužiusi nusistovėjusią diplomatinę tradiciją dėl pavadinimo Lietuva patiria didelius nuostolius, kurių potenciali nauda neatsvers.

tekstas papildytas ministro G.Landsbergio citatomis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų