Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas komentuodamas Nacionalinės teismų administracijos surinktus duomenis dėl prokurorų prašymų sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos pasiklausymą ir išklotinių peržiūrą (apie 12 tūkst. prašymų per metus), tvirtina, kad vien didelis pateiktų ir teismų patvirtintų prokurorų prašymų skaičius neleidžia teigti, jog teismai prašymus nagrinėja neįsigilindami į bylos aplinkybes ir nepagrįstai juos tenkina.
„Nacionalinės teismų administracijos surinkti duomenys verčia paanalizuoti atidžiau, ką atspindi ši statistika, kodėl yra tokia didelė tenkintų kreipimųsi proporcija, ar aiškus reglamentavimas proceso įstatymuose. Būtina išsiaiškinti, ar visais sankcionuotais pasiklausymo atvejais yra gerbiamos žmogaus teisės, ar asmenys yra tinkamai informuojami apie elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę ir ar yra sudaromos sąlygos jiems ginti savo teises“, – teigia Rimvydas Norkus.
Kasacinio Teismo vadovo nuomone, tokios slaptos stebėjimo priemonės leidžia ištirti ir užkirsti kelią itin sudėtingiems bei visuomenei pavojingiems nusikaltimams, o ar pagrįstai, laikantis proporcingumo principo jos buvo pritaikytos, galima nuspręsti tik nuodugniai išanalizavus konkrečios bylos aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, siekdamas išsamiau išanalizuoti situaciją ir sankcijas išduodančiuose teismuose susiformavusią praktiką, organizuoja Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkų pasitarimą, kurio metu bus aptariama, kaip laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, susijusių su elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrole ir jos fiksavimu, šios informacijos panaudojimu baudžiamosiose bylose. Į gegužės 28 d. vyksiantį susitikimą pakviesti ir Generalinės prokuratūros atstovai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl slaptų stebėjimo priemonių sankcionavimo teisėtumo pasisako kasacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąsias ir tam tikrais atvejais civilines bylas.
Kasacinėje praktikoje teisės taikymo aspektu vertinant telefonų pokalbių pasiklausymo ir kitų priemonių, susijusių su intervencija į asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą bei susižinojimo slaptumą, teisėtumą, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tokių priemonių taikymas turi atitikti ne tik nacionalinės teisės, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, išaiškintus Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.