„Mokykla svarbi visai Lietuvai, ne tik regionui. Mums labai svarbu, kad ši mokykla išliktų ir stiprėtų. Matome ją kaip Jūreivystės akademiją, jos stiprėjimui yra įvairūs keliai. Iš tiesų demografinė situacija yra prasta ir mes matome, kad studentų skaičius stipriai mažėja. Suvienodinus reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas – šioje mokykloje studentų skaičius dar labiau sumažės“, – 15min teigė ministrė.
Anot jos, šiuo metu ir pati mokykla ieško būdų, kaip sustiprėti. Vienas iš galimų variantų – sąjunga su vienu ar kitu šalies universitetu. „Labai svarbus paties miesto požiūris. Taip pat ir verslo. Mes Klaipėdą matome kaip jūrininkystės hab'ą ir ieškome kelių, kaip idėją sustiprinti“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Anot jos, mokyklai reikalingi stiprūs studentai, kad ji pati stiprėtų. Todėl vienas siūlymų – steigti Klaipėdoje inžinerinės pakraipos gimnaziją, kurioje būtų ugdomi mokiniai, turintys polinkį į tiksliuosius mokslus.
Apie Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos likimą diskutuota ir su uosto bendrovių atstovais. Aptarta, koks turėtų būti pramonės ir mokslo bendradarbiavimas. Uosto kompanijų vadovai ne kartą kėlė į viešumą problemą, jog vis sudėtingiau rasti sau tinkamus darbuotojus. Neretai juos paruošti darbui tenka patiems.
