Ryšių reguliavimo tarnyba jau atsitraukė
Pastaruoju metu tai jau ne pirmas bandymas cenzūruoti internetą ar sekti jo vartotojus. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iš interneto paslaugų teikėjų pareikalavo ne vėliau kaip šių metų gruodį pradėti teikti duomenis apie vartotojų elgseną tinkle. Informacinių technologijų specialistai teigia, kad toks prašymas reiškia visuotinį interneto vartotojų sekimą. Pasak jų, valstybė rinktų ir saugotų duomenis apie tai, kokiose svetainėse jūs lankotės ir kokius duomenis siunčiatės. Šis reikalavimas sukėlė audringą politikų reakciją. Jie pareikalavo, kad RRT šio sumanymo tuoj pat atsisakytų.
RRT trečiadienį pranešė neprašysianti interneto paslaugų teikėjų informacijos apie vartotojų elgseną internete.
Tarnyba, pasak BNS, informavo, kad šiuo metu konsultuojasi su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija dėl galimų alternatyvų, kurios leistų tarnybai efektyviau tirti incidentus kibernetinėje erdvėje nesukeliant abejonių visuomenei dėl asmens privatumo.
RRT nurodo rugsėjo 12 dieną raštu interneto paslaugų teikėjų paprašiusi ne vėliau kaip per tris mėnesius pradėti tarnybai teikti interneto vartotojų duomenis: siuntėjo ir gavėjo IP adresus, IP protokolus ir tipą, loginio prievado numerį ir kitus.
Bankai rūpinasi ir savimi, ir valstybe?
„Mes siūlome, kad kompetentinga valstybės institucija, mūsų siūlymu – Kibernetinio saugumo centras, turėtų įgaliojimą teikti privalomus nurodymus interneto paslaugų tiekėjams apriboti tokių duomenų srautą iš Lietuvos, kai stengiamasi išvilioti klientų duomenis“, – siūlymą NSGK nariams pristatė Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys.
Pasak jo, šiuo metu – prieš euro įvedimą – grėsmės finansiniam sektoriui smarkiai didėja. Vien spalį buvo surengtos trys atakos prieš bankus ir prieš Valstybinę mokesčių inspekciją.
Jei kalbėsime apie nacionalinę grėsmę, taikinys gali būti elektroninės valdžios vartai ar rinkimų internetu sistemos, – aiškino A.Budrys.
„Artėjant euro įvedimui tikrai galime susidurti su grėsmėmis. Galbūt gali pasitaikyti ir tokių atvejų, kai būtų susiduriama su užsienio šalies nenoru uždaryti kokį serverį ar svetainę, kuri vilioja duomenis iš finansų institucijų. Dar daugiau, jei kalbėsime apie nacionalinę grėsmę, taikinys gali būti elektroninės valdžios vartai ar rinkimų internetu sistemos“, – gąsdino A.Budrys.
Lietuvos bankų asociacijos aiškinimu, šiuolaikinės priemonės leidžia užkirsti kelią klientui pasiekti konkretų serverį – tuomet vartotojas nepasiektų ir kitų jame laikomų tinklalapių, arba, įsigijus dar brangesnę įrangą, net konkrečios svetainės.
Tokius apribojimus taiko tik nedemokratinės valstybės
Asociacijai „Infobalt“ komiteto posėdyje atstovavęs bendrovės „Teo LT“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Antanas Bubnelis pareiškė, kad net ir pigesnė įranga kainuoja ne mažiau kaip 50 mln. litų. Tokios įrangos kol kas Lietuvoje niekas neturi.
„Tai iš principo yra interneto valymas arba cenzūra, arba filtravimas. Čia išvis Lietuvos apsisprendimas, ar ji filtruos internetą ir skirs tam pinigų. Filtruoja Rusija, Kinija, Baltarusija ir dažniausiai dėl politinių priežasčių, tačiau demokratinės šalys to nedaro“, – pažymėjo „Infobalt“ atstovas.
Čia išvis Lietuvos apsisprendimas, ar ji filtruos internetą ir skirs tam pinigų. Filtruoja Rusija, Kinija, Baltarusija ir dažniausiai dėl politinių priežasčių, – atkreipė dėmesį „Infobalt“ atstovas.
Be to, per mobiliuosius telefonus VPN ryšiu srauto filtruoti vis tiek nepavyksta. Tokiu būdu net Kinijoje galima pasiekti ribojamą „Facebook“ ir kitus tinklalapius.
Ministerijų atstovai taip pat suabejojo, ar dėl kibernetinio saugumo Lietuva turėtų aukoti žmogaus teises, nes bankų siūloma priemonė yra nedemokratinė.
Todėl visi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, išskyrus socialdemokratą Eduardą Šablinską, nepritarė šiam pasiūlymui.
Įtaria planuojant nusikaltimą – 48 val. lieki be interneto
Tuo tarpu kitam, taip pat su žmogaus teisėmis galinčiam kirstis siūlymui, trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė ir įtraukė į Kibernetinio saugumo įstatymą nuostatą, kad policija, įtardama planuojamą nusikaltimą elektroninėje erdvėje, galės tam vartotojui be teismo sankcijos 48 val. atkirsti interneto ryšį su pasauliu.
Policijos departamento atstovų tvirtinimu šiuo metu policija neturi svertų skubiai užkirsti kelio elektroniniams nusikaltimams, todėl įstatyme būtina nurodyti, kad įtariant planuojamą nusikaltimą elektroninėje erdvėje tam vartotojui internetas 48 val. galėtų būti stabdomas net be teismo sankcijos.
Jei taikysime visiems elektroniniams nusikaltimams, tai turėsime tūkstančius išjungtų klientų, paskui krūvą skundų, – sako A.Bubnelis.
Šis siūlymas taip pat sulaukė „Infobalt“ atstovo kritikos. A.Bubnelis tvirtino, kad pagal pasiūlytą formuluotę neaišku, kokiais atvejais policija galės tokių griežtų priemonių imtis: ar interneto ryšys bus nutraukiamas tiems, kurie planuoja rimtas kibernetines atakas prieš kritinės reikšmės infrastruktūrą.
„Jei taikysime visiems elektroniniams nusikaltimams, tai turėsime tūkstančius išjungtų klientų, paskui krūvą skundų“, – įspėjo jis.
Policijos atstovai ramino, kad asmenims, nelegaliai besisiunčiančius filmus ar pornografiją iš interneto, tokių griežtų priemonių netaikys, ir tikino, kad siaurinti reikšmės negalima tik todėl, kad, kol nusikaltimas nepadarytas ir neištirtas, sunku tiksliai pasakyti, kiek rimtas jis yra, todėl geriau turėti laisvas rankas prieš bet kokius nusikaltėlius.
Toks paaiškinimas Seimo narius įtikino ir jie Policijos departamento siūlymui pritarė.
Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė ir visam Kibernetinio saugumo įstatymo projektui, todėl toliau jis jau galės būti svarstomas viso Seimo.
