Iki šiol puikių rezultatų pasaulyje pasiekę Lietuvos beisbolo žaidėjai treniravosi pievoje prie „Litexpo“ rūmų sostinėje, tačiau čia netrukus iškils modernus verslo ir gyvenamųjų namų centras, todėl vietos jų treniruotėms neliko.
Liko be aikštės
15min jau rašė apie apgailėtiną padėtį, kaip visų amžiaus grupių rinktines turinti ir puikių rezultatų pasaulyje pasiekusi Lietuvos beisbolo federacija tiesiog neturi vietos, kur galėtų treniruotis mūsų šalyje.
Skandalu galėjo virsti ir šis Vilniaus savivaldybės skelbtas konkursas. Jo sąlygose buvo numatyta, kad sklypas Jomanto parke gali būti naudojamas tik beisbolui.
Nuomos konkursą laimėjo bendrovė „Jarinta“, kuri užsiima automobilių aikštelių verslu. Bendrovės vadovas žurnalistams negalėjo paaiškinti, kaip bus įrenginėjama aikštė.
Trečiadienį sostinės taryba nutarė nutraukti šią sutartį ir išnuomoti stadioną tiesiogiai Lietuvos beisbolo federacijai.
„Mes norime, kad beisbolo žaidėjai turėtų, kur treniruotis ir rungtyniauti po to, kai jie neteko tos galimybės buvusioje privačioje aikštelėje. Buvo paskelbtas konkursas, deja, laimėjo įmonė, neturinti nieko bendra su beisbolu.
Šis konkursas buvo anuliuotas ir ne konkurso būdu bus pasirašyta sutartis su Lietuvos beisbolo federacija. Tad noriu pranešti džiugias žinias: beisbolas Vilniuje, Jomanto parko stadione, bus!“, – 15min sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Bijo vilkinimo
Lietuvos beisbolo federacijos vadovas Žilvinas Vodzinskas 15min teigė, kad laukia, kada galės pasirašyti sutartį. Pasak jo, situacija itin sudėtinga ir jos sprendimo buvo ieškoma seniai. Įvykęs konkursas nuvylė, jo rezultatai buvo apskųsti, dabar tikimasi, kad kliūčių vaikams ir suaugusiems žaisti beisbolą nebeliks.
Vienas geriausių Lietuvos beisbolo trenerių Virmidas Neverauskas, kurio sūnus žaidžia aukščiausios JAV beisbolo lygos MLB, vylėsi, kad biurokratiniai procesai pagaliau baigsis.
Pasak jo, didžiausias pavojus dabar, jog nuomos konkursą laimėjusi bendrovė kreipsis į teismą: „Dabar laukiame tik sutarties pasirašymo. Jei „Jarinta“ nuspręs šį tarybos sprendimą skųsti teismui, procesas gali vėl užsitęsti ilgiems metams. Kita vertus, ši įmonė su beisbolu neturi nieko bendro. Laukia vaikai ir suaugę sportininkai, kurie neturi sąlygų treniruotis.“
Bendrovės „Jarinta“ direktorius ir savininkas Jonas Tubelis 15min teigė kol kas nieko nežinantis apie tarybos sprendimą, todėl negalintis atsakyti, ar jis bus skundžiamas teismui.
Jis taip pat patikslino, kad bendrovė Vilniaus savivaldybės skelbiamuose žemės nuomos konkursuose dalyvauja pirmą kartą.
Pretendavo trys dalyviai
Bendrovę „Jarinta“ atstovaujantis advokatas Dainius Kenstavičius 15min teigė nesuprantantis, kodėl sutartis nutraukiama, tačiau nepatikslino, ar ji bus skundžiama:
„Konkurso sąlygos buvo aiškios – laimi tas, kas pasiūlo didžiausią nuomos kainą. Viešame nuomos konkurse dalyvavo trys dalyviai. Lietuvos beisbolo asociaciją pasisiūlė mokėti 102,48 Eur/mėn. nuomos kainą, VšĮ „Futbolo mokykla ateitis“ 200 Eur/mėn., o UAB „Jarinta“ 232 Eur/mėn. Lietuvos beisbolo asociacija konkurse užėmė paskutinę vietą.
Be to – kaip matyti, ne tik UAB „Jarinta“, bet ir futbolininkai myli beisbolą. Netgi labiau, nei patys beisbolininkai – futbolininkai buvo pasiruošę mokėti du kartus brangiau už beisbolo stadioną, nei patys beisbolininkai. Toks įspūdis, kad ne beisbolininkams beisbolo stadiono reikia labiau.
Konkurso dalyviai turėjo įsipareigoti pritaikyti stadioną beisbolo veiklai. UAB „Jarinta“, dalyvaudama Konkurse, tokį įsipareigojimą pateikė. Niekam kitam, išskyrus beisbolui, stadionas nebūtų naudojamas. Šiuo metu stadionas yra avarinės būklės ir reikalauja didelių investicijų. UAB „Jarinta“ įsipareigojo atnaujinti ir pritaikyti stadioną beisbolo veiklai.
Konkurso sąlygos įpareigoja laimėtoją atlikti statybos darbus – stadiono ir tribūnos kapitalinio remonto darbus. Kodėl manoma, kad statybos darbus gali atlikti tik beisbolininkai? Iki šiol visiems buvo aišku, kad stato statybininkai, o sportuoja sportininkai. Dabar mes matome Lietuvos beisbolo asociacijos norą pradėti verstis statybų veikla. Niekur negirdėjome, kad krepšinio arenas Lietuvoje statytų krepšininkai, o teniso kortus – tenisininkai.
Lietuvoje daugelį sporto arenų statė atskiros įmonės pagal savivaldybių užsakymus, ir visose sporto arenose vyksta atitinkamo sporto varžybos. Kodėl su beisbolo stadionu turėtų būti kitaip?“
