Šalies vadovė siūlė įtėvius išleisti dvejų metų vaiko priežiūros atostogų, nepriklausomai nuo įsivaikinamo vaiko amžiaus, gaunant vaiko priežiūros išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir gimus vaikui. Tuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas teigė, kad vyresnius vaikus įsivaikinę tėvai turėtų likti darbo rinkoje.
Pagal komiteto siūlymą, įsivaikinantys vaikus iki dvejų metų galės pasinaudoti teise į vaiko priežiūros atostogas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vaikų susilaukusios šeimos, t. y. gauti 100 proc. atlyginimo dydžio išmokas vienerius metus arba 70 proc. ir 40 proc. atlyginimo dydžio išmokas atitinkamai pirmaisiais ir antraisiais metais. Įsivaikinę vyresnius vaikus gautų 8 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (304 eurų) išmokas dvejus metus nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl įsivaikinimo.
Prezidentės siūlymas leisti įtėviams išeiti dviejų metų atostogų lieka, tačiau Seimas pritarė komiteto pasiūlymui dėl finansavimo pakeitimų. Iki šiol įtėviai galėdavo išeiti trijų mėnesių atostogų ir gaudavo vienkartinę 418 eurų išmoką, ji ir toliau lieka. Numatyta, kad tokie įstatymų pasikeitimai įsigaliotų nuo 2018 metų.
„Įstatymo teikėjai buvo pasiūlę vaikučiams taikyti tas pačias normas, kaip ir esant biologiniams tėvams, t.y. iki dvejų metų gauti ir vaiko priežiūros atostogas. Vaikus įvaikina įvairaus amžiaus žmonės, todėl šiek tiek keistokai atrodytų, jeigu iš socialinio draudimo lėšų būtų mokama už vaiko priežiūros atostogos, kai vaikui yra dešimt metų. Tai prieštarautų pačiai socialinio draudimo logikai“, – argumentavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas socialdemokratas Algirdas Sysas.
A.Sysas taip pat pažymėjo, kad pagal pirminį įstatymo variantą vyresnius įsivaikinantys ir išmokas gauti norintys žmonės privalėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų.
„Dar yra labai svarbus momentas, kad tie tėveliai, jeigu mes pagal teikėjus suteiktume atostogas, jie turėtų nedirbti. Aš manau, kad mūsų darbo rinkoje žmonės, kurie turi darbą tikrai gali dirbti ir reikia dirbti. Visą dieną su vaiku, kuriam devyneri metai, nelabai ir būsi“, – balsuoti už komiteto siūlymą ragino A.Sysas.
Pasak, jo, kas mėnesį mokamos 8 BSI dydžio išmokos yra socialiai teisingesnis variantas, nes jas gaus visi vaikus įsivaikinę tėvai, ne tik einantys atostogų.
Tuo tarpu konservatorė Monika Navickienė tvirtino, kad svarbiausias yra ne vaiko amžius, o vaiko atsiradimo šeimoje faktas.
„Čia pagrindinis argumentas yra vaiko atsiradimo šeimoje faktas, ir nesvarbu, ar tais vaikas į šeimą atkeliauja biologiniu būdu, gimdamas, ar jis yra atėjęs į šeimą įsivaikinimo momentu. Nuo tada jis tampa šeimos nariu ir tada šeimą ištinka tėvystės faktas. Tėvai, kurie įsivaikina vaikus, moka mokesčius, jie turi teisę gauti tas išmokas draudiminiu pagrindu. Mano supratimu, prezidentės pateiktas projektas yra daug socialiai teisingesnis vaikus įvaikinančių šeimų atžvilgiu“, – kalbėjo konservatorė.
Taip pat Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kurios nustatytų terminą pasitaisyti biologiniams tėvams, po kurio būtų sprendžiama dėl jų teisių neterminuoto ribojimo, kad vaikai „nestrigtų“ globos namuose ir tėvams nerodant pastangų juos susigrąžinti, būtų galima juos įvaikinti.
Pagal pataisas, tėvams nesitaisant savivaldybėse veikiantys vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų po dviejų mėnesių nuo vaiko paėmimo iš šeimos kreiptis į teismą dėl laikino tėvystės teisių ribojimo, nebent tėvai rodytų pastangas keisti gyvenimo būdą ir būtų matyti reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.
Jei būtų priimtas teismo sprendimas laikinai apriboti tėvų teises, ne vėliau kaip per pusę metų vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras turėtų kreiptis į teismą, kad arba laikinas tėvų valdžios apribojimas būtų pratęstas, arba nustatytas neterminuotas.
Kartu Seimas pailgino amžių įsivaikinti norintiems asmenims – vietoj dabartinės 50 metų ribos nustatyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas galėtų leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. Asmenims, teistiems už tyčinius nusikaltimus, bus draudžiama įvaikinti ar globoti vaikus net ir teistumui išnykus.
Įsivaikinti norintys asmenys taip pat būtų atleidžiami nuo žyminio mokesčio teisme.
Taip pat pataisos įteisino budinčius globėjus – iš šeimos paimti vaikai galėtų būti perduodami ne į šeimynas ar globos įstaigas, o paskirtiems globotojams. Socialinėje rizikoje atsidūrusį vaiką laikinai priėmęs globotojas gautų kas mėnesinį mokamą atlygį.
Kartu vaiko teisių apsaugos specialistai įpareigoti operatyviai reaguoti į vaikams grėsmingas situacijas – gavę informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, privalės ją įvertinti ir nedelsdami imtis vaiko teisių apsaugos priemonių, t .y., jei reikia, perkelti vaiką į saugią aplinką.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga beveik 19 tūkst. vaikų. Globa nustatyta daugiau kaip 9 tūkst. vaikų, iš jų vaikų globos institucijose auga per 3,2 tūkst. vaikų.
Praėjusiais metais įvaikinta 90 vaikų. Prezidentė D.Grybauskaitė savo antrosios kadencijos vienu iš prioritetų nurodo siekį, kad Lietuvoje neliktų vaikų globos namų – jie augtų šeimose, šeimynose, pas globėjus.
