Užsienio reikalų komiteto posėdis prasidėjo atliepiant aktualijas – konservatorius Audronius Ažubalis pasiteiravo, kiek laiko saugu dėvėti medicininę kaukę.
„Kiek laiko galima būti su ta kauke?“ – klausė politikas.
O užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė: „Žiūrint, kokia jos specifikacija.“
„Apie specifikaciją man niekas nedavė instrukcijos velniai griebtų! Va, tau Vyriausybė rūpinasi – prašau“ – pasipiktino A.Ažubalis, bet tikslaus atsakymo iš kolegų komitete dėl kaukės taip ir negavo.
Pranešimą apie diplomatinių atstovybių veiksmus koronaviruso akivaizdoje komitete ėmėsi skaityti ministras L.Linkevičius.
Jis tikino, kad diplomatinės atstovybės į procesą įsitraukė intensyviai, dirbo visą parą.
„Buvo karštas laikotarpis dėl repatriacijos. Ir buvo labai daug krizinių situacijų – Frankfurte prie Oderio, Lietuvos–Lenkijos sienos, teko važiuoti į Varšuvą taip pat spręsti kai kuriuos klausimus“, – vardijo L.Linkevičius.
Apie 6 tūkst. Lietuvos piliečių, pasak jo, išreiškė pageidavimą karantino metu sugrįžti į Lietuvą. Panašus skaičius jų esą ir parvyko.
„Per šį laiką su mūsų pagalba ir, matyt, savarankiškai, grįžo virš 5 tūkst. gyventojų. Buvo ir probleminių skrydžių, tačiau juos pavyko suorganizuoti – iki tokio lygio ir naktimis kalbėjo ministrai, ir aš pats skambinau kolegoms – ir lenkui, ir ukrainiečiui. Ambasadoriai vos ne stovėjo ant lėktuvo durų, kariavom dėl kiekvienos vietos – tiesiogiai kalbant“, – tikino užsienio reikalų ministras.
Dar vis egzistuojančiais tranzitiniais taškais, pasak jo, tapo Minskas, Ryga ir Varšuva.
„Buvo labai sunku iškovoti šitą tašką, nes lenkai buvo visiškai užsidarę su savo griežtom taisyklėm“, – sakė L.Linkevičius.
„Šiandieną vienas iš reisų, kurį, turbūt, įsirašysim į istoriją, turėtų leistis Kaune. Labai sunku buvo tą skrydį „pagimdyti“ – iš Vietnamo per Tailandą į Kauną. Kur dešimties tautybių žmonės – labai daug vokiečiams šitoje vietoje padėsim“, – toliau pasakojo ministras ir pridūrė, kad šiam skrydžiui buvo labai sunku gauti leidimus.
Diplomatinės atstovybės, pasak L.Linkevičiaus, įsitraukė į darbą ieškodamos plaučių ventiliavimo aparatų, tepinėlių tyrimams, medicininių priemonių apsaugai dėl COVID-19. Atstovybėms esą ir čia teko labai stipriai konkuruoti, nes priemonių visame pasaulyje trūksta.
„Čia pagyrimo žodis Inai Marčiulionytei (Lietuvos ambasadorei Kinijoje – 15min), kurios šiandien gimtadienis, beje“, – paminėjo L.Linkevičius ir vylėsi, kad artimiausiu metu medicininių priemonių Lietuvai nepritrūks.
Posėdyje dalyvavęs konservatorius Emanuelis Zingeris pastebėjo, kad apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos į Lietuvą pargabeno verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos grupės „Avia Solutions Group“ valdomos užsakomųjų skrydžių bendrovės „KlasJet“ lėktuvas.
Dar prieš posėdį konservatoriai įspėjo apie „kylantį pavojų dėl vis didesnės priklausomybės nuo komunistinės Kinijos teikiamos „humanitarinės pagalbos“.
Buvo imama tai, kas yra.
„Kadangi tai buvo valandų reikalo sprendimas, buvo imama tai, kas yra, kas gali pasiūlyti kainą ir mes tą sprendėm ir darėm, manau, teisingai. Čia – ne apie ideologiją kažkokią kalba, ir siūlyčiau nepainiot tų dalykų“, – į pastabą atsakė L.Linkevičius.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad Lietuva pirmajame, vasario mėnesį Europos Sąjungos organizuotame medicininių priemonių prikimo konkurse nesudalyvavo – esą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuomet tikino, jog šaliai nieko netrūksta.
„Tada mes pradėjome skubėti, nes mums visko pritrūko, ir mes paskubomis ėmėme bet kokius rusų oligarcho pramoninius lėktuvus ir 16 metų NATO proga fantastišai atšventėm, faktiškai sužeisdami NATO darbais, o ne žodžiais“, – toliau tęsė Ž.Pavilionis ir vylėsi, kad parama NATO bus pademonstruota kuo greičiau.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras L.Linkevičius sakė dalyvausiantis NATO formato susitikime, kur bus sprendžiama, kaip aljansas galėtų įsijungti į krizės dėl COVID-19 suvaldymą.
„Aš dabar ketinu poryt NATO ministrų susitikime kaip tik ir aiškinti tuos dalykus. Aš įsitikinęs, kad NATO dabar turi suteikti visą paramą civilinėms institucijoms – aš tą pasakysiu“, – pažadėjo L.Linkevičius.
Aš įsitikinęs, kad NATO dabar turi suteikti visą paramą civilinėms institucijoms.
NATO, pasak komiteto narių diskusijoje dalyvavusio Vyriausybės kanceliarijos vyresniojo patarėjo Mindaugo Žičkaus, negalėjo užtikrinti greito medicininių priemonių pristatymo į Lietuvą, esą todėl buvo ieškota kitų būdų, kaip jas atgabenti.
„Buvo ieškoma būdų, kaip įmanoma greičiau pristatyti [priemones] į Lietuvą. Po ilgo, nuoseklaus domėjimosi paaiškėjo, kad pasinaudodami NATO ir sąjungininkų transporto galimybėmis, krovinių nesulauksime anksčiau balandžio 4 dienos. Toks faktas negalėjo džiuginti“, – kalbėjo patarėjas.
Tiesa, M.Žičkus pridūrė, kad ateityje galimybė pasinaudoti sąjungininkų pagalba transportuojant prekes niekur nedingsta.